skalūnuotumas

Eiti į rinkinį Žemė

skalūnuotùmas, skalūninę tekstūrą turinčių uolienų gebėjimas lengvai skilti plonomis plokštelėmis, plytelėmis arba lapeliais. Būna pirminis (singenetinis) ir antrinis (epigenetinis) skalūnuotumas. Pirminis skalūnuotumas atsiranda tankėjant uolienoms dėl sedimentacijos arba diagenezės, antrinis – dėl uolienų metamorfizmo. Skalūnuotumas ypač būdingas uolienoms, turinčioms plokštelių, žvynelių formos mineralų (žėručių, chloritų), kurių plokštumos veikiant slėgiui pakreipiamos statmenai mineralų slėgimo ašiai. Skalūnuotumas – metamorfinių uolienų (skalūnų, gneisų) tekstūrinis požymis.

skalūnuotumas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką