skárnos (šved. skarn – tuščia uoliena, atliekos), metasomatinės uolienos. Susidaro magminių (daugiausia granitoidinių) intruzijų, arba iš jų išsiskiriančių fluidų, ir karbonatinių, rečiau silikatinių, uolienų sąlyčio vietoje. Struktūra grūdėta. Skarnos susideda iš kalcio, magnio, geležies ir mangano silikatų. Svarbiausi skarnų mineralai: olivinas, piroksenai, epidotas, tremolitas, špinelis, kvarcas, brusitas, magnetitas. Susidaro 400–1000 °C temperatūroje, 1–40 km gylyje. Skiriamos pagal mineralinę sudėtį, susidarymo gylį. Slūgso kelių metrų storio lęšių, klodų, gyslų pavidalu karbonatinėse ir aliumosilikatinėse uolienose. Skarnose būna geležies, vario, švino, cinko, volframo, molibdeno, kobalto, arseno, alavo, berilio, urano rūdų, aukso, granatų, grafito, boro telkinių. Skarnų yra Lietuvos kristaliniame pamate; jose geležies rūdos (magnetito) telkinių (Varėnos rajono savivaldybės teritorija).
skarna
-skarna
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.