skiaskòpija (gr. skia – šešėlis + skopeō – žiūriu), akies laužiamosios gebos (refrakcijos) nustatymo metodas. Pagrįstas akies vyzdžio švytėjimu, atsirandančiu apšvietus akį spindulių pluoštu, atsispindinčiu nuo veidrodžio. Daroma specialiu prietaisu – skiaskopu. Gydytojas apšviečia tiriamą akį ir stebi šešėlio judėjimą sukiodamas skiaskopą apie horizontalią ir vertikalią ašį. Skiaskopija padeda nustatyti, ar akies refrakcija yra normali, ar sutrikusi.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.