Škotijos mokykla

Škòtijos mokyklà, Svekojo prõto mokyklà, 18–19 a. Škotijoje susikūrusi ir ten labiausiai paplitusi realizmo filosofijos kryptis.

Susiformavo 18 a. antroje pusėje Edinburgo, Glazgo, Aberdeeno universitetuose kaip priešprieša D. Hartley ir prancūzų materializmui, G. Berkeley subjektyviajam idealizmui, J. Locke’o sensualizmui ir ypač D. Hume’o skepticizmui.

Svarbiausias atstovas ir pradininkas buvo T. Reidas, manęs, kad šie požiūriai yra pavojingi krikščioniškam tikėjimui. Pasak T. Reido, religijos, dorovės ir kai kurios kitos tiesos yra akivaizdžios visiems, nes duotos Dievo. Škotijos mokykla rėmėsi T. Reido prieš skepticizmą nukreiptu sveiko proto (angl. common sense) principu, teigiančiu, kad kiekvienas žmogus turi kasdienių patirčių, kurios teikia tikrumą, kad jis pats egzistuoja, kad egzistuoja daiktai, kuriuos jis mato ir junta, kad egzistuoja tam tikri pradiniai principai, kuriais remiasi dorovė ir religija. Tyrimo pagrindiniu metodu Škotijos mokykla laikė savistabą.

J. Oswaldas (1727–93) taikė T. Reido idėjas religiniam tikėjimui, J. Beattie (1735–1803) – žmogaus dorovingumui pagrįsti. Jie ir A. Fergusonas, D. Stewartas (1753–1828) turėjo daug įtakos Škotijos mokyklos idėjų sklaidai. Škotijos mokyklai priskiriamas W. Hamiltonas derino sveiko proto filosofiją ir I. Kanto mokymą. T. Brownas (1778–1820) taikė Škotijos mokyklos idėjas kurdamas asociacinės psichologijos sistemą.

Škotijos mokyklos filosofiją kritikavo I. Kantas, J. Millis, J. S. Millis, J. Priestley ir kiti. J. S. Millis įrodinėjo, kad žmonių tikėjimai nėra įgimti, bet atsiranda ir tik pamažu įgyja tariamo akivaizdumo.

19 a. dėl škotų mąstytojų J. Witherspoono (1723–94) ir J. McCosho (1811–94), persikėlusių gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, įtakos Škotijos mokykla Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose tapo viena vyraujančių filosofijos krypčių (šalia F. Hutchesono moralės filosofijos). Sveiko proto doktrina rėmėsi Jungtinių Amerikos Valstijų konservatyvioji kalvinistų ir presbiterionų teologinė mintis. Prancūzijoje Škotijos mokykla 19 a. viduryje buvo viena vyraujančių filosofijos krypčių, turėjo daug įtakos V. Cousino, P. P. Royer-Collard’o (1763–1845), T. S. Jouffroy (1796–1842) eklektizmo filosofijai. Vėliau Škotijos mokykla paveikė pragmatizmą (Ch. S. Peirce’ą ir kitus), 20 a. – G. E. Moore’ą, teigusį, kad egzistuoja visiems akivaizdžios tiesos.