Skuodo rajono savivaldybė
Skuõdo rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurės vakaruose, Klaipėdos apskrityje, prie Latvijos sienos.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Diduma Skuodo rajono savivaldybės teritorijos yra Vakarų Kuršo aukštumoje, vakaruose – Pajūrio žemuma, pietryčiuose – Žemaičių aukštuma. Į pietus nuo Barstyčių yra aukščiausia savivaldybės vieta – 174 metrai. Sausio vidutinė temperatūra –3,0, liepos 17 °C. Per metus iškrinta 750–800 mm kritulių.
Apuolės kraštovaizdžio draustinis ir Apuolės piliakalnis
Šmitos versmė
Per savivaldybę teka Bartuva (su intakais Luoba, Erla), Apšė ir Šventoji. Kalčių ežeras (plotas 43 ha, Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje 23,6 hektaro). Daug tvenkinių; didžiausi – Skuodo (plotas 90 ha), Kernų (77 ha), Mosėdžio (56 hektarai).
Dirvožemiai daugiausia lengvo priemolio, priesmėlio (pasotintieji, nepasotintieji arba glėjiškieji) balkšvažemiai, yra glėjiškųjų išplautžemių, jauražemių, durpžemių, palvažemių, salpžemių. Miškai užima 19,8 % savivaldybės teritorijos. Vyrauja eglynai, pušynai. Svarbiausios naudingosios iškasenos – durpės (Gedrimų telkinys), smėlis (Narvydžių), žvyras (Kulalių, Pakalniškių, Pašilės). Žemaitijos nacionalinio parko dalis, Salantų regioninio parko dalis, Apšės biosferos poligonas. Gėsalų geomorfologinis, Bartuvos ichtiologinis, Laumių, Margininkų botaninis zoologinis, Apuolės karštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 6 geologiniai (akmenys: Stabo kūlis, Šilalės kūlis, Mosėdžio, Puokės akmuo, Šauklių; Kulalių riedulynas bei jame esantis skaldyklos akmenynas), geomorfologinis (Pūkštės kalnas), hidrogeologinis (Šmitos versmė).
Kulalių žvyro ir smėlio telkinys
Ūkis
Vyrauja maisto pramonė, medienos gaminių (bendrovės Skobartas, Skuodo medis), gumos (Versupis), plastikų (Protenis), dirbtinio kailio (Mittet), siuvimo (Thermotextile) ir kitos gamybos įmonės. Pramonės įmonių daugiausia yra Skuode, Mosėdyje, Ylakiuose.
Susisiekimas
Per savivaldybę eina Kretingos–Mažeikių plentas, Kretingos–Priekulės (Latvija) geležinkelis.
Švietimas, kultūra, sveikatos apsauga
3 gimnazijos, progimnazija, 3 lopšeliai-darželiai, kaimo verslų, amatų ir paslaugų, meno mokyklos, pedagoginė psichologinė tarnyba. Skuodo greitosios medicinos pagalbos stotis, pirminės sveikatos priežiūros centrai, ambulatorijos, medicinos punktai, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos įstaigos. 10 bažnyčių, 6 kultūros centrai, viešoji biblioteka (19 filialų), Skuodo informacijos centras. Skuodo, Respublikinis Vaclovo Into akmenų, R. Daujoto (Pašilės kaime) muziejai, S. Daukanto klėtelė (Kalviai), žemdirbystės padargų, mašinų ir lauko akmenų ekspozicija (Aleksandrija), 6 mokyklų muziejai, Apuolės piliakalnis ir kapinynas, Kalvių piliakalnis ir kitos lankytinos vietos.
Istorija
Skuodo rajonas sudarytas 1950 iš 25 apylinkių (19 jų priklausė Kretingos, 6 – Mažeikių apskričiai). Rajono plotas buvo 532 km2. 1974 buvo 1 rajono pavaldumo miestas (Skuodas). 1950–53 priklausė Klaipėdos sričiai. 1950 buvo 25, 1954 ir 1959 – 12, 1962 – 17, 1963 – 9, 1972 – 10, 1987 – 9, 1989 – 8 apylinkės. 1959 Skuodo rajonui perduota 2 panaikinto Salantų rajono ir 3 panaikinto Sedos rajono apylinkės. 1995 vietoj Skuodo rajono įsteigta Skuodo rajono savivaldybė. 2009 07 30 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 33 seniūnaitijos. 2001 rajono savivaldybėje buvo 25 595, 2011 – 20 645, 2021 – 16 250 gyventojų.
Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejaus Akmenų parkas
2
Gedrimų durpynas
Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia Barstyčiuose
Skuodo rajono savivaldybės žemėlapis
-Skuodo rajonas