skỹdablakės (Pentatomidae), blakių (Heteroptera) pobūrio vabzdžių šeima. Apie 5500 rūšių (Lietuvoje 35). Kūnas 5–25 mm ilgio. Daugelio rūšių skydablakės yra rudos arba žalios, kelių rūšių – su labai ryškiu juodos ir raudonos spalvų raštu. Galva nedidelė, atrodo lyg įtraukta į plačią su aštriais kampais priešnugarėlę. Antenos penkianarės. Kojų letenėlės trinarės. Ant krūtinės esančios liaukos išskiria apsauginį kvapą. Patelės kiaušinėlius deda po kelis taisyklingomis nedidelėmis grupelėmis arba šešiakampėmis sankaupomis. Daugelio rūšių patelės saugo kiaušinėlius ir jauniklius, kilus pavojui atsistoja virš jų. Nimfoms būdingi 5 ūgiai. Jaunos nimfos dažniausiai minta tik augaliniu maistu, vėliau jos gali būti ir augalėdės, ir plėšrios. Suaugusios skydablakės dauguma augalėdės, vieno pošeimio rūšys plėšrios. Žiemoja suaugėliai, kartais nimfos, kiaušinėliai. Kai kurios skydablakių rūšys padaro daug žalos žemės ūkio augalams: bulvėms, pupinių šeimos augalams, ryžiams, medvilnei.
skydablakė
juostelinė skydablakė
Lietuvoje dažnos rapsinė skydablakė ir juostelinė skydablakė (Graphosoma lineatum). Juostelinė skydablakė 8–11 mm ilgio. Priešnugarėlė ir antsparniai su plačiomis išilginėmis juodomis ir oranžinėmis juostomis, pilvelio kraštai su didelėmis tokių pat spalvų dėmėmis. Pasitaiko saulėkaitoje grupėmis ant įvairių skėtinių šeimos augalų. Išsiurbia sėklų sultis. Šių blakių kvapas sukelia galvos skausmą.
1618
-blakė; -skydblakė