Slavų, graikų, lotynų akademija

Slãvų, grakų, lotỹnų akadèmija (rus. Славяно-греко-латинская академия, Slaviano-greko-latinskaja akademija), aukštoji mokykla ir mokslo institucija Maskvoje. Seniausia Rusijos aukštoji mokykla.

Veikia Teologijos ir Botkino medicinos fakultetai, Socialinių mokslų institutas, biblioteka. Leidžiamas žurnalas RU SCIENCE (nuo 2013).

Slavų, graikų, lotynų akademija įkurta 1687 pagal Simeono Polockiečio projektą ir Kijevo Mohylos akademijos modulį kaip Graikų mokykla. Steigėjai – graikai broliai Ioannikijus ir Sofronijus Lichudai. Iš pradžių akademijoje studijavo apie 100 studentų. 17 a. pabaigoje–18 a. viduryje buvo mokoma senovės slavų, graikų, lotynų kalbų ir gramatikos, aritmetikos, retorikos, dialektikos, religijos, istorijos, geografijos, filosofijos ir fizikos. Mokykla rengė dvasininkus, valstybės tarnautojus, vertėjus, spaustuvės darbuotojus, dėstytojus. Broliai Lichudai patys parengė vadovėlių pagal Europos universitetų pavyzdžius. 1701 Rusijos imperatoriaus Petro I įsaku pradėta mokyti lotynų kalba, mokykla pavadinta Slavų, lotynų akademija (joje mokslas truko 12–15 metų), jai suteiktas valstybinės mokyklos statusas. 18 a. pradžioje akademijoje studijavo apie 600 studentų. Iki 1727 akademijoje mokėsi įvairių socialinių sluoksnių jaunuoliai iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos ir kitų šalių. Prie jos steigta internatų ir bursų. 1775 Maskvos metropolitas Platonas akademijai suteikė Slavų, graikų, lotynų akademijos pavadinimą, joje buvo dėstoma rusų kalba ir daugiausia tik religiniai dalykai (Stačiatikių bažnyčios istorija, įstatai). Akademija turėjo vieną didžiausių Rusijoje bibliotekų. 19 a. pradžioje studijavo daugiau kaip 1600 studentų. 1814 akademija pertvarkyta į Maskvos dvasinę akademiją ir perkelta į vieną garsiausių Rusijos vienuolynų – ŠvenčiausiosiosTrejybės ir šv. Sergijaus laurą (įkurtas 1340 Sergijev Posade, Maskvos srityje), 1918–44 ši akademija neveikė. 2010 Slavų, graikų, lotynų akademija atkurta.

Akademijoje studijavo V. Baženovas, S. Krašeninnikovas, M. Lomonosovas, V. Trediakovskis.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką