Slovakijos ūkis
Slovãkijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Slovakija – ekonomiškai vidutiniškai išsivysčiusi valstybė. 2011 BVP sudarė 96,06 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 126,91 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 17 643 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 23 304 JAV doleriai), užsienio skola 72,94 mlrd. JAV dolerių.
2024, Pasaulio banko duomenimis, Slovakijos BVP sudarė 140,934 mlrd. JAV dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 255,818 mlrd. JAV dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 26 148 JAV doleriai, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 47 181 JAV doleris. Infliacija 3,7 % (2026 02).
https://s.vle.lt/diagramos/219.html
Pramonė
Gausu naudingųjų iškasenų telkinių, tačiau juose mineralinės žaliavos kiekiai nedideli. Kasama rusvosios anglys, klintys, smėlis, žvyras, nedideliais kiekiais – geležies (Slovakijos Rūdiniuose kalnuose), vario, cinko, švino, sidabro rūdos, gaunama nafta ir gamtinės dujos (Moravos slėnyje). Slovakijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
2020 pagaminta 29,3 mlrd. kWh elektros energijos. 54 % elektros energijos pagamino Bohunicės ir Mochovcės branduolinės elektrinės, 16 % – hidroelektrinės (daugiausia prie Váho ir jo intakų), 16 % – šiluminės elektrinės, kūrenamos dujomis, 8,0 % – kūrenamos akmens anglimis ir lignitu, 3 % – kūrenamos biomase ir atliekamos, 3 % – saulės jėgainės.
Juodoji metalurgija (geležies ir plieno lydymas) išplėtota Košicėje, Podbrezovoje, spalvotoji – Žiar nad Hronome (aliuminio), Banská Bystricoje, Krompachuose (vario), Sered’yje (nikelio), Banská Štiavnicoje (cinko ir švino), Kremnicoje (tauriųjų metalų). Mašinų gamybos, karo ir elektrotechnikos pramonės svarbiausi centrai – Bratislava, Považská Bystrica, Martinas, Žilina, Trnava, Prešovas. Laivai statomi Bratislavoje ir Komárne. Chemijos pramonės įmonių yra Bratislavoje (naftos perdirbimo, sintetinio pluošto, sieros rūgšties, gumos), Hlohovece (farmacijos), Šal’ioje (dirbtinių trąšų), Senicoje, Humennėje (sintetinio pluošto), Púchove (gumos), medienos apdirbimo – Zvolene, Banská Bystricoje, popieriaus – Žilinoje, Ružomberoke, Martine, poligrafijos – Bratislavoje, Košicėje, Martine, tekstilės ir siuvimo – Bratislavoje, Prešove, Ružomberoke, Žilinoje, Trenčíne, Púchove, odos ir avalynės – Partizánske, Bardejove.
metalurgijos bendrovė U. S. Steel Košice (iki 2000 Východoslovenské železiarne)
Didesniuose Slovakijos miestuose yra statybinių medžiagų (daugiausia cemento, statybinės keramikos) gamybos, maisto pramonės (žemės ūkio produkcijos perdirbimo, cukraus, alaus, tabako) įmonių. Slovakijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė užima apie 29 %, pievos ir ganyklos – 17 % Slovakijos teritorijos. Geriausios sąlygos žemdirbystei plėtoti yra Padunojės, Rytų Slovakijos žemumose, Váho ir Moravos upių slėniuose. Auginama kviečiai, miežiai, kukurūzai, ryžiai, avižos, bulvės, cukriniai runkeliai, rapsai, saulėgrąžos, tabakai, apyniai, vaismedžiai (daugiausia slyvos ir obelys), daržovės (kopūstai, pomidorai, svogūnai, morkos). Kalnų papėdėse auginami linai. Vynmedžių daugiausia yra Mažųjų Karpatų slėniuose ir Nové Zámkų miesto apylinkėse. Slovakijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kiaulės, naminiai paukščiai. Plėtojama bitininkystė. Slovakijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Kertamas miškas. Žvejyba; 2022 sugauta 1,9 tūkst. tonų žuvų (daugiausia karpių), žuvininkystės ūkiuose užauginta 2,6 tūkst tonų žuvų.
rapsų laukas pietinėje Slovakijoje
3
4
5
Turizmas
Aukštieji Tatrai
Šv. Elžbietos katedra Košicėje (1380–1508)
2024 Slovakiją aplankė daugiau kaip 2,2 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 2,5 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyko iš Čekijos (26,1 %), Lenkijos (15 %), Vokietijos (11 %). Labiausiai lankoma nacionaliniai parkai, urvai, kalnai (kopimas, slidinėjimas, medžioklė), kalnų kurortai (terminės maudyklos), Spišo, Oravos, Trenčíno, Nitros, Bojnicės ir kitos pilys, dvarai, vyno keliai, senieji miestai – Bratislava, Košice, Nitra, Bardejovas, Kežmarokas, Levoča.
Transportas ir ryšiai
Bratislavos M. R. Štefániko tarptautiniame oro uoste
Slovakijoje daugiausia krovinių (apie 60 %) pervežama geležinkeliais, keleivių (apie 90 %) – automobilių keliais. Geležinkelių yra 3662 km, iš jų 1615 km elektrifikuoti. Geležinkeliai jungia Bratislavą su Viena (Austrija), Žilina, Budapeštu (Vengrija), Košice. Automobilių kelių – 43 761 km, iš jų su kieta danga 38 085 kilometrai. Automobilių magistralės (bendras ilgis 384 km) eina iš Bratislavos į Brno (Čekija), Budapeštą, Piešt’anus. Bratislavos M. R. Štefániko, Košicės, Piešt’anų, Poprado ir Sliačo tarptautiniai oro uostai. Vidaus vandenų kelių 172 kilometrai. Laivuojamas Dunojus. Upių svarbiausi uostai – Bratislava ir Komárno. 6769 km dujotiekių, 416 km naftotiekių.
Bankai
Slovakijos centrinis bankas – Slovakijos nacionalinis bankas (Národná banka Slovenska, įkurtas 1993, būstinė Bratislavoje). 2026 veikė 2 šalies, 9 užsienio kapitalo komercinių bankų, 14 užsienio bankų skyrių. Slovakijos piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2009 vietoj Slovakijos kronos. Bratislavos vertybinių popierių birža (Burza cenńych papierov v Bratislave) įkurta 1991 (operacijas pradėjo 1993).
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas dažniausiai teigiamas.
Slovakijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2007)
2011 eksportuota prekių už 75,3 mlrd. JAV dolerių, importuota už 72,03 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia buvo eksportuojamos mašinos ir elektros įrenginiai (35,9 % viso eksporto, 2009), transporto priemonės (21 %), metalai (11,3 %), chemikalai, mineralai, plastikai. Importuota daugiausia mašinos ir transporto įrenginiai (31 % viso importo, 2009), mineraliniai gaminiai (13 %), transporto priemonės (12 %), metalai (9 %), chemikalai, plastikai.
Slovakijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2024)
2024 eksportuota prekių už 115,58 mlrd. JAV dolerių, importuota už 115,68 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia buvo eksportuojama transporto priemonės (34,0 % viso eksporto), elektros ir elektronikos įranga (16,0 %), įvairios mašinos (11,0 %), daugiausia buvo importuojama elektros ir elektronikos įranga (20,0 % viso importo), transporto priemonės (18,0%), įvairios mašinos (12,0 %). Daugiausia eksportuota į Vokietiją, Čekiją, Vengriją, Lenkiją, Austriją, daugiausia importuota iš Vokietijos, Čekijos, Kinijos, Lenkijos, Korėjos Respublikos.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2011 eksportavo į Slovakiją prekių už 134,2 mln. litų, importavo iš Slovakijos – už 353,7 mln. litų.
2018 Lietuva eksportavo į Slovakiją prekių už 107,329 mln. eurų, importavo iš Slovakijos prekių už 171,482 mln. eurų. 2019 prekybos apyvarta tarp Slovakijos ir Lietuvos sudarė 285,5 mln. eurų. Lietuva į Slovakiją eksportavo prekių už 97,2 mln. eurų, importavo iš Slovakijos prekių už 188,3 mln. eurų. Slovakija iš Lietuvos daugiausia importavo plastikus (25 %), Lietuva iš Slovakijos – įvairius dirbinius iš netauriųjų metalų (21 %). 2019 Slovakijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė apie 12,5 mln. eurų, Lietuvos į Slovakijos ūkį – 7,6 mln. eurų.
2024 prekybos apyvarta tarp Slovakijos ir Lietuvos sudarė 432,54 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Slovakiją prekių už 224,22 mln. eurų (daugiausia elektros mašinas ir įrangą, plastikus ir jų dirbinius), importavo iš Slovakijos prekių už 208,32 mln. eurų (daugiausia įvairius dirbinius iš netauriųjų metalų, plastikus ir jų dirbinius, juoduosius metalus). 2024 pabaigoje Slovakijos tiesioginės užsienio investicijos į Leituvos ūkį siekė 16,17 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos į Slovakijos ūkį – 11,83 mln. eurų.
Slovakijos BVP struktūra (2009)
2271
-Slovakijos pramonė; -Slovakijos žemės ūkis; -Slovakijos transportas; -Slovakijos bankai; -Slovakijos užsienio prekyba; -Slovakijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Slovakijos konstitucinė santvarka
Slovakijos partijos ir profesinės sąjungos
Slovakijos ginkluotosios pajėgos
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.