šnektà, savitų fonetinių ar morfologinių bruožų turinti patarmės smulkesnė teritorinė atmaina. Pvz., lietuvių vakarų aukštaičių patarmė dėl nekirčiuotų ilgųjų balsių nevienodo tarimo ir pagal kirčio galūnėje išlaikymą ar atitraukimą skirstoma į kauniškių ir šiauliškių šnektas. Terminą šnekta lietuvių dialektologijoje pirmasis pavartojo K. Jaunius, 1924 Lietuvių kalbos žodyne pateikęs apie 100 miestelių, kaip šnektų centrų, santrumpų.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.