sociãlinis solidarùmas, visuomenės arba socialinės grupės narių integravimasis – proporcingas gerovės ir problemų (sunkumų) pasidalijimas, bendras požiūris į valstybės įsipareigojimus praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Pagal socialinio solidarumo principą, negalima spręsti esamų problemų nepaisant valstybės praeities įsipareigojimų ir galimų finansinių sunkumų ateityje. Valdžia negali pataikauti kuriai nors grupei ar kartai ir pažeisti socialinio solidarumo, pvz., ginti pensininkų interesus neproporcingai esamos dirbančiųjų kartos ar vaikų ir vaikaičių sąskaita, t. p. vaikų ar gimdančių motinų interesai negali būti neproporcingai iškelti virš pensininkų interesų. Kurios nors grupės interesų nesubalansuotam sureikšminimui reikia kompensuojančių priemonių kitų grupių atžvilgiu. Kiekvienas bendruomenei priklausantis asmuo iš jos gauna tiek, kiek jam gyvybiškai reikia, ir prie išlaidų padengimo prisideda tiek, kiek leidžia jo ekonominės galimybės, o bendra gerovė yra ir kiekvieno individo gerovė.
Sociologai skiria 2 pagrindinius požiūrius į socialinį solidarumą: pirmasis pabrėžia instrumentinius (instrumentalizmas) ir utilitarinius (utilitarizmas) motyvus, antrasis – vertybėmis ir socialiniais jausmais grindžiamus įsipareigojimus. Pagal valstybės ir visuomenės santykį skiriama liberalia (liberalizmas) tradicija grindžiamas instrumentinis (rinkos) ir komunitarinis (kart) socialinis solidarumas. Valstybė nėra savarankiškas, nuo visuomenės nepriklausomas ar jai priešingas darinys, todėl negali duoti visuomenei daugiau, nei iš jos gauna. Kiekvienas visuomenės narys yra ne tik valstybės veiklos objektas, bet ir dalyvis, prisidedantis prie bendro gerovės kūrimo. Ne visas problemas piliečiai gali išspręsti savarankiškai, todėl šiuolaikinės liberalios demokratinės valstybės misija – ne tik tarnauti, bet ir remiantis teisės normomis imtis aktyvių veiksmų, garantuojančių ilgalaikę socialinę pažangą: solidarizuoti visuomenę, organizuoti jos narių talkinimą vieni kitiems.
Vakarų socialinės teisinės valstybės remiasi įvairių kart tam tikrais vienas kitą papildančiais susitarimais, kurie ir išreiškia socialinio solidarumo principą. Kart solidarumas gali būti siejamas su istorine dimensija, nes jis, kitaip nei individualistinis rinkos solidarumas, apima net kelias viena nuo kitos priklausomas dabarties kartas. Šiuolaikinės visuomenės socialinio solidarumo transformaciją lemia šiuolaikinės civilizacijos reiškiniai – individualizacija, diversifikacija, segmentacija, globalizacija. Šiems veiksniams aktyviai veikiant 21 a. pradžioje pastebima socialinio (kart) solidarumo nykimo tendencija; tai kelia pavojų socialinės teisinės valstybės egzistavimui, nes visuomenės narių socialinis solidarumas yra svarbus tokios valstybės stabilumo ir veiksmingo funkcionavimo pagrindas, padedantis įveikti socialinę įtampą, kurią gali sukelti valstybės kišimasis į tam tikras gyvenimo sritis. Kaip atsvarą tradicinės visuomenės šeimų ir bendruomenės neformalaus socialinio solidarumo nykimui valstybės sukūrė socialinės apsaugos sistemas: visuomenė per valstybės institucijas turi prisiimti atsakomybę už piliečių socialinę apsaugą, socialinę paramą, socialinį draudimą. 2002 vasarą dideliems potvyniams nuniokojus Vakarų Europą įsteigtas Europos Sąjungos solidarumo fondas, kurio paskirtis – reaguoti į dideles stichines nelaimes, teroro aktus ar žmogaus sukeltas katastrofas ir rodyti solidarumą jų ištiktiems Europos regionams. Socialinis solidarumas susijęs su subsidiarumo principu.
LIETUVOJE socialinio solidarumo nebuvimas lėmė, kad šalies grynosios emigracijos rodikliai 2016 buvo didžiausi Europos Sąjungoje, palyginti dideli mokesčiai mažai uždirbantiems darbuotojams, o minimalus darbo užmokestis – vienas mažiausių. Eurostato duomenimis, 2004–10 Lietuvos eksportui padidėjus 32 % namų ūkių vartojimas išaugo tik 0,04 %.
L: J. Bieliauskaitė Solidarumo vaidmuo socialinėje teisinėje valstybėje / Socialinių mokslų studijos 2005 nr. 1(1); R. Lazutka, L. Žalimienė, D. Skučienė, V. Ivaškaitė‑Tamošiūnė, L. Šumskaitė Socialinė parama Lietuvoje: remiamųjų padėtis ir paramos rezultatai Vilnius 2008.
2033
1720