sociònika (lot. socius – bendras), asmenybės tipų ir jų savybių tarpusavio suderinamumo teorija.
1970 sukurta ekonomistės Aušros Augustinavičiūtės (1927–2005) ir grįsta C. G. Jungo Psichologinių tipų (Psychologische Typen 1921), Antonijaus Kempinskio (1918–72) informacinio metabolizmo ir S. Freudo sąmonės ir pasąmonės sąveikų teorijomis. A. Kempinskio ir S. Freudo idėjos buvo pritaikytos tarpusavio santykių dinamikai aiškinti, o C. G. Jungo psichologinių tipų klasifikacija tapo socionikos pamatu su vienokiomis ar kitokiomis modifikacijomis. Socionikos taikytojai, kaip ir C. G. Jungas, klasifikuoja žmones pagal 4 savybių poras: ekstravertas arba intravertas; loginis arba etinis; juslinis arba intuityvus; racionalus arba iracionalus. Skiriama 16 išvardytų savybių kombinacijų. Asmenybės tipas (savybių kombinacija) dažniausiai nustatinėjama pamačius žmogų ir pabendravus su juo (iš akies) arba Mayers-Brigs tipų testu (The Myers-Briggs Type Indicator, MBTI). Pagal tiriamo asmens atsakymus į klausimus, kaip jis suvokia pasaulį ir priima sprendimus, nustatoma jo asmenybės savybių kombinacija. Tokiomis savybių kombinacijomis buvo apibūdinami ir žymūs praeities mokslo, meno ar politikos atstovai.
Socionika, kaip taikomoji asmenybės tipų ir jų tarpusavio suderinamumo praktika (kartais įvardijama ir mokslu), paplito posovietinėse valstybėse; Ukrainoje ir Rusijoje buvo netgi įsteigti socionikos institutai: Tarptautinis socionikos institutas Kijeve (įsteigtas 1991) ir A. Augustinavičiūtės vardo socionikos mokslinio tyrimo institutas Maskvoje (įsteigtas 1997).
Socionikos vertinimų tiek pasauliniu mastu, tiek šalyse, kuriose ji praktikuojama, diapazonas didžiulis: nuo teiginių, kad tai psichologijos šaka ar savarankiška tarpdalykinio mokslo sritis, iki jos visiško neigimo kaip žmonių konsultavimo (asmenybės tipo nustatymo praktikos) ir kaip mokslo (šiuo atveju socionika dažniausiai įvardijama pseudomokslu ir prilyginama astrologijai arba paprasčiausiai pramogai, pvz., horoskopams). Nepaisant prieštaringų vertinimų, informacija apie socioniką kaip apie naudingą taikomąją psichologijos kryptį skelbiama ir anglų kalba platinamuose elektroninės ir spausdintos informacijos šaltiniuose (tokią informaciją dažniausiai skelbia Rytų Europos šalių autoriai).
Pasaulyje nėra nė vienos valstybės finansuojamos viešosios įstaigos (universiteto, instituto, laboratorijos, sveikatos priežiūros padalinio), kurioje būtų vykdomi socionikos tyrimai ar teikiamos konsultacinės paslaugos.
Socionika Lietuvoje
Socionika praktikuojama pavienių arba nedidelėmis grupelėmis dirbančių socionikos konsultantų. Kaip žmonių tyrimų (asmenybės įvertinimo) ir konsultavimo (pvz., kokie parankiausi tarptipiniai asmenybių deriniai) praktika ji neįgavo tokio masto kaip Maskvoje, Sankt Peterburge ar Kijeve. Pagrindiniai A. Augustinavičiūtės darbai paskelbti rusų kalba ir išleisti ne Lietuvoje.
L: Socionika: įvadas Maskva 1998; Socionika: psichotipai, testai Maskva 1998; I. Kalinauskas Instrumentinė socionika /sud. I. Veselnickaja Vilnius 2005; Аугустинавичюте А. Соционика: Введение / cост. Л. Филиппов Москва 1998; Аугустинавичюте А. Соционика: Психотипы. Тесты / cост. Л. Филиппов Москва 1998 .
1868