sofzmas (gr. sophisma – vingrybė, prasimanymas), sąmoningai klaidingas samprotavimas, sudarantis teisingo argumentavimo įspūdį, gudrybė, apgaulė. Retorikos priemonė, vartota sofistų, kurie dažnai laikėsi principo, kad ginče svarbu ne tiesa, bet pergalė ar praktinė nauda. Sofizmai sudaromi pažeidžiant silogizmo taisykles, vartojant žodžius perkeltine reikšme, pasinaudojant kalbos metaforiškumu, žodžių daugiaprasmiškumu (pavyzdžiui, Eubulidui priskiriamas sofizmas: ko nepametei – tą turi, ragų nepametei – reiškia, turi ragus). Antikoje sofizmus nagrinėjo Platonas, sistemingai – Aristotelis. Sofizmai turėjo įtakos logikos raidai. Dar loginė klaida.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.