somtas (gr. sōma – kūnas), kai kurių bestuburių kūno segmentas, visų chordinių ir žmogaus gemalo darinys. Susidaro segmentuojantis paašinei (presomitinei) mezodermai (vadinamoji somitogenezė). Abipus chordos ir nervinio vamzdžio mezodermos ląstelės telkiasi į porinius somitomerus. Jų ląstelėms tankėjant susidaro kubo arba rutulio formos kūneliai somitai, kurie atsiskiria vienas nuo kito ir matomi kūno paviršiuje kaip kauburėliai. Pirmieji somitai atsiranda kaklo srityje gemalui augant, kiti formuojasi periodiškai paeiliui uodegos link. Somitų porų skaičius priklauso nuo gyvūno rūšies ir gemalo amžiaus, iš jo galima nustatyti tam tikrą gemalo raidos stadiją. Žmogaus gemale iš viso susidaro 42–44 somitų poros: 4 pakaušio, 8 kaklo, 12 krūtinės, po 5 juosmens ir kryžmens ir 8–10 uodeginių (keli paskutiniai sunyksta). Somito sienelę sudaro į epitelį panašios ląstelės, jo viduje – mezenchiminės ląstelės ir ertmė (somitocelė). Kiekvienas somitas diferencijuoja į sklerotomą ir dermatomiotomą, kuris skyla į dermatomą ir miotomą. Iš sklerotomo formuojasi ašiniai griaučiai, iš dermatomo – nugaros derma, iš miotomo – ruožuotieji griaučių raumenys. Galvos srityje somitomerai atskirų somitų nesuformuoja. Jų ląstelės dalyvauja galvos mezenchimos susidaryme.

2064

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką