Loren Sophia (Sofija Lorèn), tikr. Sofia Costanza Brigida Villani Scicolone 1934 09 20Roma, italų kino aktorė. Viena žymiausių Italijos aktorių.
Veikla
Vaikystę praleido skurdžiame Neapolio priemiestyje. 1950 grožio konkurse Mis Italija laimėjusi Mis Elegancijos titulą susipažino su komisijos nariu kino prodiuseriu Carlo Ponti (1912–2007; vėliau ištekėjo už jo), vaidino daugelyje jo prodiusuotų filmų. S. Loren išvyko į Romą, čia lankė vaidybos pamokas.
Nuo 1950 pradėjo filmuotis (iš pradžių kūrė daugiausia epizodinius vaidmenis), 1953 pasivadino Sophia Loren. Parašė autobiografinių (Sophia: Gyvenant ir mylint: Jos istorija / Sophia: Living and Loving: Her Own Story 1979, su Aaronu Edwardu Hotchneriu, biografinis televizijos filmas pavadinimu Sophia Loren: Jos istorija / Sophia Loren: Her Own Story 1980, režisierius Melas Stuartas, ir vaidino; Vakar, šiandien rytoj: Mano gyvenimas / Ieri, oggi, domani: La mia vita 2014, lietuvių kalba 2015), kulinarijos knygų (Virtuvėje su meile / In cucina con amore 1971, Receptai ir atsiminimai / Recipes and Memories 1998, 2010 lietuvių kalba pavadinimu Mano gyvenimo receptai), sukūrė drabužių, kvepalų ir papuošalų kolekcijas, įrašė dainų.
Sophia Loren
Sophia Loren
Kino vaidmenys
Sukūrė vaidmenų daugiau kaip 90 filmų. Pirmuosius svarbesnius vaidmenis sukūrė režisierių V. De Sicos (Sofija – Neapolio auksas 1954) ir Mario Soldati (Nives – Moteris nuo upės 1955) filmuose. Nuo 1957 filmavosi Holivude (Juana – Garbė ir aistra 1957, režisierius S. Krameris, Ana – Meilė po guobomis, režisierius Delbertas Mannas, Stela – Raktas, režisierius C. Reedas, abu 1958, Roza – Juodoji orchidėja 1958, režisierius Martinas Rittas, Venecijos kino festivalio prizas).
S. Loren. Čeziros vaidmuo filme Čiočiarė (1960, režisierius V. De Sica; Rozeta – Eleonora Brown)
Išgarsėjo komediniais (nuolatinis partneris aktorius M. Mastroianni) ir dramatiškais vaidmenimis režisieriaus V. De Sicos filmuose: Čezira (Čiočiarė 1960, Kanų kino festivalio prizas 1961, Oskaras 1962, pirmoji moteris, gavusi šį apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį filme užsienio kalba), Johana (Altonos atsiskyrėliai 1962), Adelina, Ada, Mara (Vakar, šiandien, rytoj 1963), Filumena Marturano (Itališkos vedybos 1964). Vaidino kitų režisierių Italijos (Olivija – Tik tarp mūsų 2002, Ponia Roza – Gyvenimas dar prieš akis 2020, abiejų režisierius Edoardo Ponti) ir užsienio šalių (Liucila – Romos imperijos žlugimas 1964, režisierius Anthony Mannas, Teresa – Verdiktas 1974, režisierius A. Cayatte’as, Izabela – Gatavi drabužiai 1994, režisierius R. Altmanas, Ponia Kontini – Devyni 2009, režisierius Robas Marshallas) filmuose. Vaidyba emocinga, temperamentinga, psichologiškai motyvuota.
Apdovanojimai
Venecijos kino festivalio prizas (1958). Kanų kino festivalio prizas (1961). Oskaras (1962). Garbės Oskaras (1991), Berlyno (1994), Venecijos (1998) kino festivalių prizai už visą kūrybą. Imperatoriškoji premija (2010).
1994 S. Loren skirta žvaigždė Holivudo Šlovės alėjoje.
1933
2271