speleoterãpija (gr. spēlaion – urvas + terapija), gydymas karstinių urvų, grotų, druskos kasyklų oru. Patalpos gydymui įrengiamos po žeme, 200–400 m gylyje, kietų uolienų (ypač dažnai – druskos) kloduose. Jose būna ventiliacija, vandentiekis, kanalizacija, liftai. Organizmą veikia savitas, labai pastovus urvų mikroklimatas, ore nėra mikrobų ir alergenų. Kvėpuojant tokiu oru nyksta uždegimo židiniai, mažėja organizmo jautrumas įvairiems alergenams, gerėja medžiagų apykaita, kraujotaka, išorinis kvėpavimas (padidėja gyvybinis plaučių tūris, bronchų pralaidumas). Svarbus gydomasis veiksnys – tyla ir ramybė. Speleoteapijos procedūromis gydoma bronchinė astma, lėtinis bronchitas, hipertoninė liga.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.