Speuspas (Speusippos) apie 408 pr. Kr.Atėnai apie 339 pr. Kr.Atėnai, senovės graikų filosofas. Platono sūnėnas ir mokinys, po jo mirties 347–339 prieš Kristų vadovavo Platono akademijai. Išliko tik Speusipo traktatų ir dialogų (Apie pitagoriečių skaičius, Apie malonumą, Apie filosofiją, Apie sielą, Apie panašumą ir kiti) pavadinimai ir nedideli fragmentai. Pažiūros žinomos ir iš kitų autorių liudijimų.
Speusipas kritikavo hedonizmą, plėtojo Platono teisingumo, piliečio idėjas, tyrinėjo įstatymų leidybos principus. Etiniu gėriu laikė blogio nebuvimą ir sielos ramybę. Kitaip nei Platonas, pripažino jutimais paremtą pažinimą.
Jungė Platono ir pitagoriečių mokymus – Platono idėjos sąvoką pakeitė skaičiaus sąvoka. Skaičių suprato kaip idealų, savarankišką, nesusijusį su empirine tikrove, esinį. Visų skaičių pradas (archē) – Vienis, jo netapatino nei su platoniškuoju Gėriu, nei su Dievu.
Nagrinėjo filosofo, filosofijos reikšmę. Filosofiją skirstė į dialektiką, etiką ir fiziką, pabrėždamas, kad šios šakos tarpusavyje susijusios. Teigė, kad visiškas bet kokio dalyko apibrėžimas yra neįmanomas, kol nėra žinomos visos savybės, skiriančios jį nuo kitų dalykų.
Turėjo įtakos neopitagorizmo atstovams.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.