špýlmanai (vok. Spielmann), viduramžių vokiečių ir austrų klajojantys aktoriai. Vaidinimus rengdavo aikštėse, gatvėse, kai kada dalyvaudavo rūmų iškilmėse. Vaidindami daug improvizuodavo, šokdavo, dainuodavo, grieždavo. Repertuarą sudarė liaudies epo, pasakų fragmentai, pačių špylmanų sukurtos novelės, satyriniai pasakojimai (švankai). Nuo 14 a. dauguma špylmanų pasidarė profesionalūs miesto muzikantai. Jie būrėsi į cechus, gildijas (pradėjo gyventi sėsliai), turinčias vadovus, vadinamuosius muzikos karalius, grafus. Buvo rengiami kasmetiniai cechų (brolijų) suvažiavimai, kuriuose būdavo aptariami profesinio mokymo, materialinio špylmanų aprūpinimo reikalai. Išnyko 18 amžiuje.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.