stabilumas

stabilùmas, pastovùmas, tam tikros sistemos arba objekto, pvz., matuoklio, savybė laikui bėgant išlaikyti nepakitusius parametrus ir charakteristikas. Pavyzdžiui, statybinėje mechanikoje stabilumas – tai konstrukcijos ar jos elemento savybė (gebėjimas) išlaikyti pradinę pusiausvyros būseną, po mechaninių trikdžių vėl į šią būseną sugrįžti. Deformuojamame stabilios pusiausvyros elemente pašaliniai trikdžiai gali sukelti nenumatytus poslinkius, bet šie poslinkiai išnyksta, kai išnyksta juos sukėlusi priežastis (elementas grįžta į pradinę pusiausvyros būseną). Kai pusiausvyros būsena nestabili, elementas, pašalinių trikdžių veikiamas, nesiliauja deformavęsis ir tada, kai šie trikdžiai jo nebeveikia (trikdžiams išnykus naujųjų poslinkių nesumažėja, elementas į pradinę pusiausvyros būseną nebegrįžta). Konstrukcijos elemento pusiausvyra būna stabili, kai jo pagrindinė apkrova nedidelė ir jos vertė yra mažesnė už tam tikrą kritinę vertę. Kai apkrova šią vertę viršija, pusiausvyra tampa nestabili ir pašaliniai trikdžiai nesunkiai gali išvesti elementą iš šios nestabilios pusiausvyros į kitokią (jau stabilią) pusiausvyros būseną ir sukelti nepageidaujamą deformavimąsi. Tikimybė, kad elementas nepraras pradinės pusiausvyros būsenos, maža ir esant neutraliajai pusiausvyrai, t. y. kai apkrova yra pasiekusi kritinę vertę, bet jos dar neviršijusi. Paprasčiausias deformuojamo kūno stabilumo netekimo pavyzdys yra centriškai gniuždomo tiesaus strypo stabilumo netekimas: gana didelės jėgos veikiamas strypas neišlaiko formos ir neišvengiamai išlinksta – netenka stabilumo, suklumpa. Sija, kurios skerspjūvis pailgas stačiakampis, gali netekti stabilumo, jeigu yra lenkiama didesnio standumo plokštumoje. Jėgai padidėjus iki kritinės vertės, sija ima linkti įstrižai ir susisuka. Išorinio slėgio veikiamas plonasienis vamzdis t. p. gali netekti stabilumo. Jo skerspjūvio forma iš apvalios pasidaro elipsinė, po to vamzdis visiškai susiploja, nors stabilumo netekimo momentu įtempiai nesiekia takumo įtempio vertės.