Borisenė Stanislava, Gopáitė 1925 12 05Kaunas 1980 03 20Vilnius, lietuvių teatro aktorė, televizijos režisierė. 1944 baigė Kauno dramos teatro vaidybos studiją (kurso vadovai J. Monkevičius, A. V. Kupstas), 1949 – Kauno valstybinį universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1944–52 vaidino Kauno dramos teatre (1949–59 Kauno muzikinis dramos teatras), svarbesni vaidmenys: Genė (J. Grušo Tėvas, režisierius P. Kubertavičius), Sirena (J. Benavente y Martínezo Gyvenimas išvirkščiai, abu 1944), Konstancija Nevil (O. Goldsmitho Klaidų naktis 1946), Glafira Aleksejevna (A. Ostrovskio Vilkai ir avys, visų režisierius A. V. Kupstas), Konstanca (C. Goldoni Žaismingas nuotykis, režisierius V. Dineika, abu 1948), Florela (Lope de Vegos Šokių mokytojas 1951, režisierius J. Gustaitis). 1950–52 buvo šio teatro direktorė.
Stanislava Borisienė
S. Borisienė (dešinėje) repetuoja su aktore O. Knapkyte (pirma iš kairės)
1953–56 Vyriausiosios radijo informacijos valdybos meninių laidų vyriausioji redaktorė, viršininko pavaduotoja. 1957 tapo pirmąja Vilniaus televizijos studijos direktore, nuo 1957 gruodžio iki 1980 dirbo Lietuvos radijo ir televizijos vyriausiąja režisiere. Nuo 1963 vadovavo ir televizijos teatro grupei; svarbesni režisuoti televizijos spektakliai: P. Cvirkos Sąžinė, Nužudyti žmogų (pagal J. Londoną, abu 1959), B. Brechto Baltasis kryžius (1961), Jūra tyli (1964, pagal Vercorsą), Just. Marcinkevičiaus Pušis, kuri juokėsi (1965), Skrendu į audrą (1966, pagal D. Graniną), Dalios Urnevičiūtės Apgamėlis (1967), Kazimiero Zalenso Vilkaraistis (1968). Parašė televizijos laidų ir filmų scenarijų, režisavo radijo spektaklių.