Vanagáitė-Pètersonienė Stasė 1916 03 22Šakėnai (Kvėdarnos vlsč.) 2016 11 30Čikaga, lietuvių išeivijos rašytoja, pedagogė, visuomenininkė. 1939 baigusi Klaipėdos pedagoginį institutą studijavo Vilniaus universitete (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1944 emigravo į Vakarus. 1945–50 dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Oldenburgo lituanistinėje mokykloje, 1950–51 šios mokyklos direktorė. Nuo 1969 dirbo Pedagoginiame lituanistikos institute Čikagoje, 1985–2002 akivaizdinio ir neakivaizdinio skyrių direktorė. 1984–85 žurnalo Ateitis redaktorė. 1998–2016 Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkė. 1975–92 Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos narė. Priklausė Šatrijos, Amerikos lietuvių vaikų ugdymo (ALVUD), Lietuvos dukterų ir politinių kalinių draugijoms. Jos iniciatyva Čikagoje vyko Poezijos pavasario dienos, lietuviškų knygų sutiktuvės, kūrybos vakarai.
Stasė Vanagaitė-Petersonienė
Kūryba
Debiutavo apsakymų knyga Nulaužta šaka (1964, Čikaga); trijuose kūriniuose vaizduojamas pasitraukimas į Vakarus, gyvenimas DP stovyklose ir kelionė į Jungtines Amerikos Valstijas. Surinko, suredagavo ir paskelbė atsiminimus apie Stutthofo kalinį A. Lipniūną (Kunigas Alfonsas Lipniūnas 1985 21989). Apie 3 čikagiečius – Sonę Pipiraitę-Tomarienę (1913–2002), Adomą Petrą Jasą (1908–2000) ir save – parengė knygą Trys iš Pajūralio (2004). Parašė straipsnių įvairiomis kultūros ir literatūros temomis.
Sukūrė eiliuotą pasaką vaikams Laumė Daumė (1969; įrašyta į Laimos Rastenytės ir D. Lapinsko CD plokštelę Sek pasaką 1971; apie gerąją Laumę Daumę, kuri rūpinosi ir augino Rugelį), poemą Skomantų piliakalnio legenda (1984). Rašė vaikų žurnalui Eglutė. Parengė studiją Lietuviškasis švietimas Šiaurės Amerikoje (su Juozu Masilioniu, 2000). Su S. Džiugu prisidėjo rengiant V. Aurylos knygą Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra 1945–1990 (2002).
Apdovanojimai
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1997), Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius (2004).
Petersonienė
857