Stefan Canev

Canev Stefan (Stefanas Cãnevas) 1936 08 07Červena Voda (Rusės sr.), bulgarų rašytojas. 1959 baigė Sofijos universitetą (žurnalistiką), 1965 – Maskvos kinematografijos institutą (dramaturgiją). 1967–2008 dirbo dramaturgu Sofijos ir Plovdivo teatruose.

Stefan Canev

Etinės problematikos poezijoje (rinkiniai Valandos / Časove 1960, Kompozicijos 1963, Chronikos 1965, Parapetai / Parapeti 1968, Aš klausiu! / Az pitam! 1975, Rekviem 1980, Iliuzijų sezonas / Sezonat na iljuziite 1988, Gelbėkite mūsų sielas! / Spasete našite duši! 1992, Paukščiai / Ptici 2005) reiškiamas susirūpinimas dėl neigiamo industrializacijos poveikio, žymu socialistinės ideologijos kritika. Dramose (Procesas prieš bogomilus / Procesăt protiv bogomilite 1969, Šeštadienis ’23 / Săbota ’23 1978, Paskutinė Sokrato naktis / Poslednata nošt na Sokrat 1986, Slaptoji diakono Levskio vakarienė / Tajnata večerja na djakona Levski 1987, Kita Jeanne’os d’Arc mirtis / Drugata smărt na Žana d’Ark 1990, Paranoja 1991, Slaptoji Jono evangelija / Tainoto evangelie na Ioan 1995, Puota demokratijos metu / Pir po vreme na demokracija 1996, Aleksandro Didžiojo žirgas / Konjat na Aleksandăr Veliki 2003, Kaligulos suokalbis / Zagovorăt na Kaligula 2014, Nostalgija 2015) parodijuojami romantiniai istorijos siužetai, gausu farso ir grotesko elementų.

Parašė romaną Skruzdės ir dievai (Mravki i bogove 2000), beletrizuotą Bulgarijos istoriją Bulgarijos chronikos (Bălgarski chroniki 4 t. 2006–09), pjesių ir poezijos knygų vaikams (Anos pasakos / Anini prikazki 1976), esė.

692