stetoskòpas (gr. stēthos – krūtinė + skopeō – žiūriu, stebiu), prietaisas vidaus organų (daugiausia širdies, plaučių, žarnyno, skrandžio) sukeliamiems garsams klausytis – auskultuoti. Būna kietasis stetoskopas, elastingasis stetoskopas ir fonendoskopas. Kietasis stetoskopas – medinis, metalinis arba kaulinis tuščiaviduris vamzdelis. Auskultuojant siaurasis galas statmenai glaudžiamas prie kūno paviršiaus, o prie platesniojo galo priglaudžiama klausančiojo ausis. Elastingasis stetoskopas – tuščiaviduriai vamzdeliai, kurių antgaliai įsikišami į klausančiojo ausis. Stetoskopą 1819 išrado R.‑T.‑H. Laënnecas. Lietuvoje pirmasis stetoskopą pradėjo naudoti V. Herberskis.
stetoskopas
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.