stchija (gr. stoicheion – pradas, elementas), materialus pradas, neskaidomas gamtos elementas, iš kurių susidaro visi daiktai ir reiškiniai. Empedoklis teigė esant keturias stichijas – orą, ugnį, žemę ir vandenį. Juos esą tarpusavyje jungia meilė, o skiria neapykanta. Platonas ir Aristotelis plėtojo Empedoklio teoriją, pridėdami penktą stichiją. Anot Platono, penktą stichiją naudojo Dievas kūrėjas kurdamas dangaus kūnus. Pasak Aristotelio, penkta stichija – eteris. Antikos mokymu apie stichijas rėmėsi vidurinių amžių alchemikai, jis turėjo įtakos Renesanso filosofijai. Senovės kinų filosofija skyrė penkias stichijas – metalą, žemę, vandenį, medį ir ugnį, jas suprato kaip energijos rūšis. Mokymas apie stichijas būdingas senovės indų filosofijai, įvairioms religinėms doktrinoms.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.