Stksas (Styx), Stiksà, Stigà, graikų mitologijoje – viena iš septynių Hado upių (per ją persikelia kiekviena į mirusiųjų pasaulį keliaujanti vėlė) ir deivė, šios upės personifikacija. Stiksa buvo viena titanų Okeano ir Tetidės dukterų, pasak kitos mito versijos – Niktės ir Erebo duktė. Su gigantu Palantu susilaukė Dzelo (Pavydas), Bijos (Galia), Kroto (Jėga) ir Nikės (Pergalė). Per Titanomachiją su vaikais stojo į Dzeuso pusę, todėl vėliau buvo jo pagerbta – dievams susiginčijus prisiekiama virš Stikso upės vandenų. Priesaika Stikso vandenimis – pati tvirčiausia. Sulaužęs šią priesaiką dievas privalo metus gulėti nejudėdamas, devynerius metus – gyventi toli nuo Olimpo ir tik dešimtaisiais metais gali grįžti į olimpinį būrį. Stiksos vaikus Dzeusas pasiliko greta savęs.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.