strùgas, senovinis plokščiadugnis irklais, kartais ir burėmis varomas krovininis upių laivas. 11–13 a. įvairaus dydžio strugai buvo naudojami daugelio tautų.
LIETUVOJE strugai buvo didžiausi (iki 65 m ilgio, iki 10–12 m pločio, 8 m aukščio, iki 160–200 t keliamosios galios) Nemunu pasroviui krovinius gabenantys laivai. Įgula – 15–20 žmonių. Strugai dažniausiai plaukdavo per pavasario potvynius, būdavo vairuojami vairu, irkluojami dideliais irklais. Struge būdavo į žaginį panašus vytelėmis ir balanomis išpintas statinys (antstatas); ant jo kraunamos odos, linų kanapių pluoštas. Iš Vilniaus Nerimi ir iš Nemuno aukštupio mažesniais laivais atgabentos prekės Kaune būdavo perkraunamos į strugus (čia jie buvo statomi) ir vytines (vytinė) ir plukdomos į Prūsijos miestus, Rygą. Nuplukdžiusius krovinį strugus dažniausiai išardydavo, medieną parduodavo. 1767 pro Jurbarką plaukė 59, 1769 – 60 strugų. Nemunu strugai plaukiojo iki 19 a. pabaigos.
strugas Dauguvos upėje Rygoje (graviūra, 19 a. vidurys, dailininkas nežinomas)
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.