sukepinimas

sukẽpinimas, stiprių kietų ir porėtų polikristalinių medžiagų (gaminių) gamyba aukštoje temperatūroje iš miltelinių ar dulkinių medžiagų. Viena miltelių metalurgijos ir keraminių dirbinių gamybos technologijos svarbiausių operacijų. Sukepinimas atliekamas ore, vakuume arba apsauginių dujų terpėje. Sukepinant aukštoje temperatūroje keičiasi medžiagų fizikinės ir cheminės savybės, kinta struktūra. Gaunami lydiniai, kuriuos sunku ar net neįmanoma gauti kitais būdais, pvz., lydiniai iš sunkialydžių metalų (volframo ir tantalo) ar kompozicinės medžiagos (iš vario ir grafito, geležies ir plastikų, aliuminio ir aliuminio oksido) ir kita. Sukepintos medžiagos yra vienodos struktūros, gerų mechaninių savybių, atsparios kaitrai, gerai atlaiko ciklinius temperatūros ir įtempių pokyčius. Miltelių metalurgijoje, kai lydinys vienkomponentis, sukepinama temperatūroje, kuri lygi 70–85 % jo lydymosi temperatūros, kai lydinys daugiakomponentis – temperatūroje, šiek tiek aukštesnėje už lydžiausio komponento temperatūrą. Pavyzdžiui, gaminant kietlydinius pjovimo įrankiams volframo ar kitų sunkiai lydžių metalų karbidai sukepinami 1400–1550 °C temperatūroje. Keraminių medžiagų susmulkinti komponentai (pvz., kaolinas, mineraliniai priedai) iš pradžių maišomi su vandeniu ir liejami į gipsines formas, presuojami ar žiedžiami ir suteikus reikiamą formą kaitinami aukštoje 900–1600 °C temperatūroje. Susidaro kompozicinė medžiaga, kurios mikrostruktūra įvairialytė, tarpatominis ryšys joninis arba kovalentinis.