Sumnagino kultūra
Sumnagno kultūrà, vėlyvojo paleolito ir mezolito archeologinė kultūra.
Gyvavo aštuntame–ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų Lenos vidurupyje, Aldano ir Viliujaus upių baseinuose. 1966 išskyrė rusų archeologas J. Močianovas. Atsirado iš Diuktai kultūros.
Gyventojai vertėsi medžiokle (šiauriniai elniai, briedžiai, lokiai), žvejyba (nuo septinto tūkstantmečio prieš Kristų). Ūkyje naudojo smulkius dirbinius mikrolitus. Darbo įrankius gamino iš titnago (gremžtukai, rėžtukai, grąžtai, kaltai; gaminti iš skelčių, atskeltų nuo prizminių skaldytinių), kvarcito. Iš kaulo gamino adatas, ylas, durklus su įtveriamų ašmenėlių eile, strėlės antgalių dalis. Gyveno nedidelėse trumpalaikėse gyvenvietėse. Būstai – pusapvalės iki 12–14 m2 ploto jurtos (jurta). Sumnagino kultūra turėjo įtakos formuojantis Syalacho kultūrai.
3044
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.