Súomijos sántykiai su Letuva
Suomijos ir Lietuvos santykiai 20 a. pirmoje pusėje
1919 11 17 Suomija pripažino Lietuvą de facto, 1921 10 14 – de jure. Pirmasis Lietuvos atstovas Suomijoje 1919–21 buvo V. J. Gylys (nuo 1917 dirbęs Rusijos imperijos generalgubernatūroje), 1921–23 I. Šeinius, 1923–27 J. Savickis, 1929–34 J. Aukštuolis (iki 1932 rezidavo Kaune, vėliau Prahoje), 1934–40 B. E. Dailidė (rezidavo Taline), nuo 1925 veikė garbės, 1932–40 – generalinis konsulatas Helsinkyje (konsulas Karlas Ragnaras Ölleris; 1893–1960), t. p. garbės konsulatai Viipuri (dabar Vyborgas) ir Turku. Nuo 1922 Suomijai Lietuvoje atstovavo konsulas Vainio Aarnio, rezidavęs Kaune. Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo Lietuva uždarė savo pasiuntinybę Suomijoje. Pagal laikinąją prekybos sutartį (pasirašyta 1928, išplėsta 1932) tarpusavio prekyboje taikytas didžiausio palankumo principas, bet prekybos apimtis buvo nedidelė (apie 0,5 % viso Lietuvos eksporto, apie 1 % importo), 1938 šalys pasirašė susitarimą dėl atsiskaitymo už prekes tarpuskaitos būdu.
Lietuvos atstovas B. E. Dailidė (sėdi kairėje), įteikęs skiriamuosius raštus Suomijos prezidentui P. E. Svinhufvudui (sėdi centre; Helsinkis, 1934, Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Šalių diplomatiniai santykiai ir atstovavimas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
1991 08 28 Suomija pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, tą pačią dieną atkurti šalių diplomatiniai santykiai. Pirmasis Lietuvai Suomijoje atstovavo ambasadorius P. Auštrevičius (1994–97), Suomijai Lietuvoje – Taisto Tolvanenas (1992–96). 2025 06 Lietuvai Suomijoje atstovavo ambasadorius, reziduojantis Helsinkyje, ir garbės konsulai Joensuu (Joensuu miestui, Šiaurės Karelijos ir Šiaurės Savonijos regionams), Hyllykallio (Pietų Pohjanmos regionui), Levi (Laplandijai), Paimio (Turku miestui, Pietvakarių Suomijos regionui), Tamperėje (Pirkanmos regionui), Mikkeli (Pietų Savonijos regionui). Suomijai Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje, ir garbės konsulas Klaipėdoje. 1992 Lietuvoje lankėsi Suomijos prezidentas M. H. Koivisto, 1996 – M. Ahtisaari, 2002 ir 2009 – T. Halonen, 2013, 2018 ir 2022 – S. V. Niinistö. 1998 ir 2009 Suomijoje lankėsi Lietuvos prezidentas V. Adamkus, 2009, 2011 ir 2016 – D. Grybauskaitė, 2019 ir 2025 – G. Nausėda.
Suomijos prezidento S. V. Niinistö ir Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės susitikimas 2013 05 Vilniuje
Lietuva ir Suomija kartu dalyvauja regioninio bendradarbiavimo Baltijos jūros valstybių tarybos, Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto forumuose.
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Suomijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Investicijų skatinimo ir apsaugos (1992; negalioja nuo 2021), Oro susisiekimo (1993), Vizų režimo panaikinimo (1997), Bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse (1998), Tarptautinių vežiojimų keliais, Socialinės apsaugos (abi 2000) sutartis, Bendradarbiavimo muitinės veiklos srityje (1994), Asmenų, kurie atvyko į valstybę ar gyvena joje be leidimo, grąžinimo, Bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos srityje (abu 1997) susitarimus.
Šalių ekonominiai ryšiai
2023 prekybos apyvarta tarp Suomijos ir Lietuvos sudarė 1,8 mlrd. eurų. Lietuva į Suomiją eksportavo prekių už 755,48 mln. eurų (16 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Suomijos už 1,04 mlrd. eurų (13 vieta pagal importą). Suomija iš Lietuvos daugiausia importavo elektros mašinas bei įrangą, jų dalis, garso įrašymo ir atkūrimo aparatus (10,28 %), Lietuva iš Suomijos – mineralinį kurą, mineralines alyvas ir jų distiliavimo produktus (18,55 %), branduolinius reaktorius, katilus, mašinas ir mechaninius įrenginius, jų dalis (14,13 %), antžeminio transporto priemones (12,59 %), elektros mašinas bei įrangą, jų dalis, garso įrašymo ir atkūrimo aparatus (10,88 %). Lietuvos paslaugų eksportas į Suomiją 2023 sudarė 275,06 (daugiausia transporto paslaugos), Suomijos į Lietuvą – 168,35 mln. eurų.
Suomijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2023 sudarė 751,19, Lietuvos į Suomijos ūkį – 63,74 mln. eurų. 2023 Lietuvoje lankėsi apie 34 500 turistų iš Suomijos (11 vieta Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje).
2271
Suomijos konstitucinė santvarka
Suomijos partijos ir profesinės sąjungos