Suomijos švietimas

Súomijos švietmas

Švietimo sistema

Suomijos švietimo ir kultūros ministerija

Pagal 1686 įstatymą vaikai nuo 7 metų privalėjo mokytis skaityti. 1921 priimtas įstatymas dėl privalomo aštuonmečio mokslo 7–15 metų vaikams. 1968 įvestas devynmetis pagrindinis mokslas. Švietimo sistemą sudaro vienmetis ikimokyklinis (6 metų vaikams), devynmetis pagrindinis (skirstomas į šešiametį pradinį 7–12 metų vaikams ir trimetį žemesnįjį vidurinį 13–15 metų vaikams), trimetis bendrasis aukštesnysis vidurinis arba profesinis (16–18 metų jaunuoliams) ir aukštasis mokslas. Mokyklose mokoma suomių ir švedų kalbomis. Yra valstybinių ir privačių mokyklų. Švietimo reikalus tvarko Švietimo ir kultūros ministerija bei Nacionalinė švietimo taryba.

Pagrindinis mokslas privalomas, visas mokslas, taip pat suaugusiųjų švietimas ir mokymas (išskyrus aukštąjį, kurio apie 70 % finansuoja valstybė) nemokamas. Visi vaikai 1 metus prieš privalomąjį mokymą turi teisę dalyvauti savanoriškame ikimokykliniame ugdyme. Aukštesnysis vidurinis išsilavinimas suteikia teisę pradėti universitetines studijas. Stojantieji į aukštąsias mokyklas laiko stojamąjį egzaminą, kuris vyksta dviem etapais visose aukštesniojo vidurinio ugdymo mokyklose vienu metu. Egzaminą sudaro ne mažiau kaip 4 testai: privalomas gimtosios kalbos, antrosios valstybinės kalbos, užsienio kalbos, matematikos arba bendrųjų dalykų. 2005 buvo 3347 pagrindinės mokyklos (apie 560 000 moksleivių, 44 623 mokytojai), 428 bendrojo aukštesniojo vidurinio ugdymo mokyklos (33 706 moksleiviai, 7266 mokytojai), 180 profesinio mokymo ir lavinimo mokyklų (24 925 moksleiviai, 13 985 mokytojai), specialiosiose mokyklose mokėsi apie 10 000 moksleivių.

2022 veikė 2039 pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos (jose mokėsi 548 398 mokiniai), 331 bendrojo aukštesniojo vidurinio ugdymo mokykla (122 053 moksleiviai), apie 100 profesinio mokymo ir lavinimo mokyklų, 172 suaugusiųjų švietimo centrai (430 982 besimokančiųjų), 83 muzikos mokyklos ir koledžai (60 905 moksleiviai).

Aukštosios mokylos

Suomijoje yra 13 klasikinių, 1 gynybos, 22 technologijos valstybiniai universitetai. 2022 juose studijavo apie 170 000 studentų. 2022 veikė 73 privačios aukštosios mokyklos. Pagrindinės aukštosios mokyklos: Helsinkio universitetas (įkurtas 1640 Turku, tuo metu Åbo, 1828 perkeltas į Helsinkį), Tamperės (įkurtas 1925), A. H. H. Aalto (įkurtas 1849 Helsinkyje, dabartinis pavadinimas nuo 2010), Turku (įkurtas 1920), Rytų Suomijos (įkurtas 2010 Joensuu ir Koupio), Jyväskylä (įkurtas 1863), Oulu (įkurtas 1958), Laappenrantos technologijos (įkurtas 1969), Åbo akademinis (įkurta 1918 Turku), Vaasos (įkurtas 1968), Laplandijos (įkurtas 1979 Rovaniemi), Joensuu (įkurtas 1969), Tamperės technologijos (įkurtas 1972) universitetai, Dailės akademija (įkurta 1848 Helsinkyje).

Helsinkio universiteto pastatas Senato aikštėje (1832, architektas C. L. Engelis)

Svarbiausios mokslo institucijos

Mokslinius tyrimus koordinuoja Suomijos mokslų akademija ir Suomijos akademija (įkurta 1947). Svarbiausi mosklinių tyrimų institutai – Meteorologijos institutas (įkurtas 1838), Žemės ūkio tyrimų centras (įkurtas 1898), Suomijos technikos tyrimų centras (įkurtas 1942), taip pat miškų, jūrinių tyrimų, fizikos, informacinių technologijų, kompiuterinių mokslų, visuomenės sveikatos ir gerovės, tarptautinių santykių, geodezijos.

Didžiausios bibliotekos

Helsinkio centrinės bibliotekos Oodi (įkurta 2018) pastatas (architektūrinė bendrovė ALA Architects)

Didžiausios bibliotekos – Helsinkio universiteto biblioteka (įkurta 1640; apie 3 mln. egzempliorių), Helsinkio miesto (įkurta 1860; apie 1 mln. egzempliorių).

Didžiausi muziejai

Samių kultūros centras (Inari, Laplandija)

Didžiausi muziejai – Nacionalinis (įkurta 1893), miesto, Helsinkio universiteto zoologijos, aviacijos, karo, architektūros, istorijos, meno, dizaino, gamtos istorijos, Suomijos nacionalinė dailės galerija, botanikos sodas (visi Helsinkyje), istorijos, meno, dailės (visi Turku), gamtos istorijos, komunikacijos, šnipų (visi Tamperėje) ir kiti.

2271

Suomijos kultūra

Suomija

Suomijos gamta

Suomijos gyventojai

Suomijos konstitucinė santvarka

Suomijos partijos ir profsąjungos

Suomijos ginkluotosios pajėgos

Suomijos ūkis

Suomijos istorija

Suomijos santykiai su Lietuva

Suomijos literatūra

Suomijos architektūra

Suomijos dailė

Suomijos muzika

Suomijos choreografija

Suomijos teatras

Suomijos kinas

Suomijos žiniasklaida

Suomijos lietuviai