superkompensacija

superkompensãcija (super… + kompensacija), psichikos ypatybė, kuri reiškiasi žmogaus kurio nors bruožo ar gebėjimo dideliu ištobulinimu. Dažnai paskatina žmogaus kūrybinį aktyvumą, sukuria savitą gyvenimo stilių. Superkompensacijos, kaip tam tikros reakcijos į savo nevisavertiškumo kompleksą, idėją iškėlė A. Adleris (Austrija). Jis superkompensaciją laikė psichikos gynybos mechanizmų atmaina ir teigė, kad kokio nors organo arba psichinės funkcijos netobulumas, defektas dažnai sukelia žmogaus nevisavertiškumo kompleksą. Norėdamas įveikti nevisavertiškumą žmogus stengiasi kompensuoti trūkumus. Pavyzdžiui, fiziškai silpnas žmogus stropiai treniruodamasis tampa garsiu sportininku, neišvaizdus žmogus – žymiu oratoriumi, visuomenės veikėju. Pasak A. Adlerio, superkompensacijai priešinga hiperkompensacija (sielodamasis dėl savo fizinio ar socialinio nevisavertiškumo žmogus persistengia didindamas pasitikėjimą savimi: kalba ir elgiasi bravūriškai, arogantiškai ir agresyviai); dominavimo, viešpatavimo siekimas yra neurozinis savęs įtvirtinimas, nutolinantis asmenį nuo svarbiausių žmogiškų vertybių – draugystės, meilės, nesavanaudiško domėjimosi kitu asmeniu.