supertakùmas, kvantinio skysčio savybė be trinties tekėti siaurais kapiliarais. Reiškiasi žemiau tam tikros fazinio virsmo temperatūros. Gamtoje vienintelis helis esant normaliam slėgiui net arti absoliučiojo nulio temperatūros yra skystas (iš dujinio skystu tampa 4,22 K temperatūroje). Jis vadinamas kvantiniu skysčiu, nes skystojo helio savybes lemia kvantiniai reiškiniai. Skystas He I tampa supertakiuoju He II, kai termodinaminė temperatūra T = 2,17 K (arti šios temperatūros vyksta šiluminės talpos anomalija). Tokioje temperatūroje (T < Tk = 2,17 K) skystasis helis siaurais kapiliarais teka be trinties. He II būdingas labai didelis šilumos laidumas.
Supertakumą 1937 atrado P. Kapica. Supertakumo teoriją 1941 sukūrė L. Landau. Sukūrus superlaidumo teoriją prasidėjo intensyvios naujo supertakaus skysčio – 3He paieškos. 1973 gavus reikiamą šio izotopo kiekį (žemesnėje negu 0,00265 K temperatūje) jo supertakumą atrado D. D. Osheroffas, R. C. Richardsonas ir D. M. Lee (už šį atradimą 1996 apdovanoti Nobelio fizikos premija).