Sùrsko-Dniẽpro kultūrà, Rytų Europos archeologinė kultūra.
Gyvavo penktame–ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų Dniepro slenksčių teritorijoje, tarp dabartinių Dniepropetrovsko ir Zaporožės miestų. 1946 išskyrė ukrainiečių archeologas V. Danilenko.
Gyvenvietės nedidelės, 200–300 m2 ploto. Gyventojai vertėsi medžiokle, žvejyba, žemdirbyste ir gyvulininkyste. Iš molio lipdė smailiadugnius aukštus puodus profiliuotomis sienelėmis, juos puošė įspaudų ir susikertančių linijų ornamentais. Iš titnago gaminosi ginklus (peilius, ašmenėlius, lapo formos ir trapecinius strėlių antgalius), darbo įrankius (pusapvalius gremžtukus, grąžtus), iš kaulo ir rago – ginklus (strėlių ir iečių antgalius, meškerių kabliukus, žeberklus, kaltus, kaplius), įrankius gamino ir iš akmenų.
Mirusieji laidoti nedeginti plokštiniuose kapinynuose. Vyrų kapuose dažniausiai randama šarvų iš vėžlių kiautų. Sursko‑Dniepro kultūrą katvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų asimiliavo Dniepro‑Doneco kultūra.
3044