Šùšvė, upė Kelmės rajono, Radviliškio rajono ir Kėdainių rajono savivaldybių teritorijoje, Žemaičių ir Vidurio Lietuvos žemumoje; Nevėžio dešinysis intakas. Ilgis 134 km, baseino plotas 1179,8 km2.
Prasideda Rytų Žemaičių plynaukštėje, Tytuvėnų tyrelio durpyne, ties Plekaičiais, 5 km į pietryčius nuo Tytuvėnų. Aukštupys teka į šiaurę per Tytuvėnų tyrelį, pasukusi į rytus teka Sulinkių pelkės pietiniu pakraščiu, toliau – į pietryčius, nuo santakos su Berže – į pietus, pro Grinkiškį, Josvainius. Įteka į Nevėžį 36 km nuo jo žiočių, prie Paliepiukų, 8 km į pietus nuo Josvainių. Intakai (ilgis daugiau kaip 10 km): Beržė, Žiedupė (kairieji), Gomerta, Žadikė, Ažytė, Liedas, Vikšrupis, Putnupys (dešinieji). Vaga iki Žeimių reguliuota; vagos plotis 7–20 m, gylis 0,3–1 m. Natūralios vagos plotis 9–29 m, gylis 0,4–2 m. Upė srauni, daug rėvų. Vidutinis nuolydis 0,83 m/km. Debitas aukštupyje, ties Šiaulėnais: vidutinis 1,21, maksimalus 30,5 m3/s; žemupyje, ties Josvainiais: vidutinis 6,08, maksimalus 312 m3/s; daugiametis žiotyse – 6,44 m3/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: vidutinė 2,4 m, didžiausia 3,2 metro.
Šušvė netoli Josvainių
Tvenkiniai: Vaitiekūnų tvenkinys (60 km nuo žiočių; plotas 144 ha, kranto linijos ilgis 20 km), Angirių tvenkinys (25 km; 262 ha, 25,7 km). Yra suirusių vandens malūnų užtvankų; Slabados vandens malūnas pastatytas 1780, Ambraziūnų – 1880. Veikia Šiaulėnų (nuo 1963; 108,6 km nuo žiočių) ir Juosvainių (nuo 1937; 14,2 km nuo žiočių) vandens matavimo stotys.
Šušvė ties Vosbučių atodanga
Slėnio ruožas nuo Žeimių iki santakos su Berže saugomas Šušvės hidrografiniame, slėnio kraštovaizdis su atodangomis žemupyje – Šušvės kraštovaizdžio draustinyje. Dešiniajame krante yra Vosbučių atodanga, kairiajame – Pilsupių atodanga (abi geologiniai gamtos paveldo objektai ir gamtos paminklai).
Vosbučių atodanga
1039
2271