Šv. Jùrgio Kañkinio bažnýčia ir vienuolýnas, Šv. Jùrgio Kañkinio bažnýčios ir pranciškõnų observántų (bernardnų) vienuolýno komplèksas, 15–19 a. architektūros paminklas Kaune. Be bažnyčios ir vienuolyno, kompleksui priklauso vartai‑varpinė (17 a. pradžia), oficina, svirnas ir ūkinis pastatas (visi 16–19 a.).
Bažnyčia
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia (vaizdas iš šiaurės rytų pusės)
Bažnyčia stačiakampio plano (36,5 m ilgio, 23,4 m pločio, presbiterijos ilgis – 20,8 m), halinė, trinavė (kiekviena nava sudaryta iš 5 travėjų), su rytų pusėje prijungta žemesne trisiene apside. Sienos gotikiniu būdu sumūrytos iš raudonų ir juodų plytų, puoštos profiliuotomis plytomis. Virš vainikuojančio karnizo rytų ir vakarų pusėje įkomponuoti trikampiai tinkuoti frontonai su stačiakampėmis nišomis. Aukštas dvišlaitis stogas dengtas čerpėmis, jo šonuose – metaliniai kryžiai, ant apsidės stogo – baroko bruožų metalinis bokštelis ir metalinis kryžius. Brandžiosios gotikos fasadai vertikalių proporcijų, ritmiškos kompozicijos: šoniniai fasadai vertikaliai suskaidyti Lietuvos gotikai būdingais lieknais kelių tarpsnių kontraforsais, tarp jų – aukšti smailiaarkiai langai (profiliuotų plytų masverkas) su profiliuotais angokraščiais, apsidės sienas skaido smailiaarkiai langai ir nuo sienos atitraukti kontraforsai, laikantys iškilią segmentinę renesanso bruožų turinčią arkadą.
Apsidės fasadas – itin puošniomis reljefiškomis formomis išsiskiriantis raudonų plytų mūro ir tinkuotų elementų derinys. Vakarinio fasado centre – puošnus smailiaarkis profiliuotas portalas, šiaurinio fasado centre – kresnų formų rustuotas (rustika) portalas. Po bažnyčia įrengtos kriptos (pradėtos mūryti 17 a., per 2009–15 restauraciją 8 kriptos atidengtos).
Presbiteriją atskiria triumfo arka. Vidaus erdvę dengia cilindriniai kryžminiai skliautai, juos remia 4 poros kvadratinių piliorių. Navų grindys juodo ir pilko teraco plytelių. Išliko daug kartų nukentėjusio interjero erdvės struktūra, vargonų choro arkada ir medinės galerijos, mediniai barokiniai altoriai (didysis Švč. Mergelės Marijos; Šv. Onos; Švenčiausiosios Trejybės; Šv. Pranciškaus Asyžiečio; Šv. Angelo Sargo, Šv. Antano Paduviečio – tai didžiausias išlikęs brandžiojo baroko altorių ansamblis Lietuvoje), sakykla, 6 klausyklų nišos (bendroje bažnyčios ir vienuolyno sienoje), stalės, piliorių ir skliautų stiuko lipdyba, ant sienų nutapyti stačiakampiai klasicistiniai pano, Kryžiaus kelio stočių freskos, ant presbiterijos sienos nutapyto vienuolyno fundatoriaus Stankaus (Stanislovo) Sudivojaičio herbo fragmentai, Švč. Mergelės Marijos Maloningosios Motinos (17 a. pradžia, restauruotas 1994–2001), Angelo Sargo (apie 1680, dailininkas Andriejus Romanovskis) paveikslai, skulptūra Nukryžiuotasis (17 a.). Bažnyčioje saugoma šv. Adalberto relikvija (Gniezno arkivyskupijos dovana).
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios didysis altorius (2013 nuotrauka)
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios interjeras (didžiajame altoriuje – paveikslas Šv. Jurgis nugali drakoną, manoma, 1883, manoma, dailininkas Matas Bučinskis, ant pilioriaus kairėje pusėje – Švč. Mergelės Marijos Maloningosios Motinos paveikslas, 17 a. pradžia)
Vienuolynas
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios ir vienuolyno kompleksas (vaizdas iš pietvakarių pusės)
Vienuolyno pastatas (vienintelis tokio tipo gotikos paminklas Kaune) U raidės plano, trijų korpusų, triaukštis, šliejasi prie bažnyčios pietinės sienos (sudaro uždarą stačiakampį kiemą). Korpusų I aukštą iš kiemo pusės juosia koridorius, kuris su buvusia primūryta prie bažnyčios galerija sudarė vientisą apėjimą (būdinga gotikinių vienuolynų plano schema). Pastatas gotikiniu mūru sumūrytas iš stambių plytų, dvišlaitis stogas dengtas čerpėmis. I ir II aukšto fasadai asimetriški, brandžiajai gotikai būdingos netaisyklingos kompozicijos, netinkuotų raudonų plytų mūro su juodų perdegtų plytų ornamentu, III aukšto fasadai neobaroko bruožų, tinkuoti, su 3 frontonais. I aukšte išdėstyti dideli arkiniai reprezentacinių patalpų (refektorijaus, gvardijono – vienuolyno vyresniojo – celės) langai, apjuosti stačiakampių nišų, II aukšto celių langeliai maži ir kuklūs, tarp jų – arkinės nišos, III aukšto – stačiakampiai ir pusapskritės arkos pavidalo.
Vienuolyno vidaus sienos tinkuotos, grindys – teraco plytelių (I aukšte), medinės (II aukšte). Didžiąją dalį patalpų dengia cilindriniai, koridorius – kryžminiai skliautai. Išliko koridoriais sujungtų korpusų plano struktūra. Po pietiniu ir vakariniu korpusu yra po 2 rūsius. Interjere išliko vertingų gotikos ir renesanso elementų.
Istorija
1471 bažnyčios ir vienuolyno statybai Gardino seniūnas S. Sudivojaitis mažesniesiems broliams padovanojo savo dvarą su sodu Nemuno ir Neries santakos trikampyje. Apie 1487 vienuoliai pasistatė mūrinę koplyčią su zakristija. Po 1492 pradėjus statyti dabartinę bažnyčią ir vienuolyną, zakristija įkomponuota į rytinį vienuolyno korpusą. Statyba baigta 1502 ar 1504 (kitais duomenimis, 1512–13); 16 a. buvo didžiausias (po pilies) mūro pastatų kompleksas Kaune. Manoma, bažnyčią suprojektavo architektas M. Enkingeris. Statybą organizavo gvardijonai Pankracijus Almanis ir Antanas iš Biečo. 16 a. pabaigoje šventovę sunaikino gaisras, 1598 ji atstatyta.
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia (vaizdas iš šiaurės rytų pusės, 1961 nuotrauka)
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios interjeras (1970 nuotrauka)
17 a. kompleksą nusiaubė 3 gaisrai: 1603 (išliko zakristija ir presbiterija su didžiuoju altoriumi; po gaisro vienuolyno medinės perdangos suskliaustos skliautais), 1624 (įgriuvo navų skliautai, nuvirto pilioriai, sudegė visi 12 altorių ir vargonai), 1668 (po šio gaisro įrengtas interjeras įgavo baroko bruožų) ir 1655 Kauną okupavusi Rusijos kariuomenė. 1670 uždengtas naujas bažnyčios stogas, ant presbiterijos iškeltas barokinis bokštelis, 1680 įrengta sakykla ir vargonų choras su medinėmis tapytomis galerijomis, iki 18 a. pradžios – 9 mediniai altoriai (tarp jų – unikalus didysis altorius, pradėtas 1704). 17 a. pradžioje vienuolyno kapinėse pastatyta triaukštė varpinė‑vartai (1933–34 pagal architekto K. Reisono projektą prie jos prijungtas Kauno kunigų seminarijos rektoratas). Apie 1740 ant bažnyčios sienų nutapytos Kryžiaus kelio stotys, ant drobės – 28 bernardinų kankinių ir išpažinėjų paveikslai vienuolių chore (išliko 23; manoma, juos nutapė bernardinų vienuoliai dailininkai). 1744 įrengtas naujas pagrindinis įėjimas šiaurinio fasado viduryje.
Per Prancūzijos–Rusijos karą (1812) bažnyčia ir vienuolynas buvo paversta maisto sandėliu. 1814–16 vienuolyne veikė karo ligoninė. 1818 ir 1844 bažnyčia remontuota. 1842 vienuolyną uždarė carinė valdžia (1845–48 dalyje patalpų veikė kalėjimas), 1850 06 05 imperatoriaus Nikojalaus I įsakymu jis panaikintas. 1864 bažnyčia ir vienuolynas perduota iš Varnių į Kauną perkeltai Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijai (veikė iki 1950). 1867 pradėta vienuolyno pastato rekonstrukcija: į rytinį fasadą perkeltas pagrindinis įėjimas, vietoj kiemo galerijos pastatyta salė (1964 virš jos užstatytas dar vienas aukštas), fasadai išlyginti ir nutinkuoti. 1925 pagal architekto F. Vizbaro projektą užstatytas III aukštas, sumūryti neobarokiniai frontonai, rytinis įėjimas įrėmintas kolonomis paremtu balkonu ir piliastrų portiku (per 21 a. pradžios restauraciją nugriautas). 1921 ir 1936 bažnyčia remontuota.
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir vienuolynas (vaizdas iš vakarų pusės, 1981 nuotrauka)
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios stalės (1970 nuotrauka)
Po II pasaulinio karo vienuolyne įsikūrė Aukštesnioji medicinos mokykla (veikė iki 1994), atliktas kapitalinis remontas. 1950 sovietinė valdžia bažnyčią uždarė ir pavertė vaistų sandėliu (veikė iki 1991). 1981–83 atidengti vienuolyno gotikiniai fasadai (architektės Dalija Zareckienė, A. Prikockienė).
1992 bažnyčią ir vienuolyną perėmė Kauno miesto savivaldybė, 1995 kompleksas grąžintas pranciškonams, 2005 jį perėmė mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija. 2009 pradėta bažnyčios ir vienuolyno restauracija ir rekonstrukcija (2021 atidengta originali 17 a. vienuolyno refektorijaus skliautų tapyba). Nuo 2011 vienuolyno III aukšte ir palėpėje veikia svečių namai Domus Pacis.
L: Lietuvos architektūros istorija t. 1 Vilnius 1987; Kauno architektūra Vilnius 1991; Lietuvos vienuolynai: Vadovas Vilnius 1998; J. Oksas Buvusio bernardinių vienuolyno ansamblio Kaune (dab. Tarpdiecezinė kunigų seminarija) istoriniai tyrimai / Kauno istorijos metraštis t. 1 Kaunas 1998; Z. Kiaupa Kauno istorija t. 1 Vilnius 2010; E. Rūkas Kauno Šv. Jurgio Kankinio (Pranciškonų) bažnyčia / Kauno arkivyskupijos bažnyčios Kaunas 2010; L. Šinkūtaitė Kauno pranciškonų (bernardinų) Šv. Jurgio bažnyčia Vilnius 2010; L. Šinkūnaitė, R. Valinčiūtė-Varnė Kauno Šv. Jurgio Kankinio pranciškonų observantų konventas: Praeities vizija Vilnius 2018; V. Levandauskas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūra: Stilių raida Kaunas 2022.
3244