Šv. Prancškaus Ksavèro bažnýčia ir vienuolýnas, Šv. Prancškaus Ksavèro bažnýčia ir jėzutų vienuolýnas, Kaũno jėzutų vienuolýno komplèksas, 17 a.–20 a. pirmos pusės architektūros paminklas Kaune. Be vėlyvojo baroko bažnyčios (išsiskiria netradicine šiaurės–pietų orientacija) ir vienuolyno, kompleksui priklauso kolegijos pastatas ir Perkūno namai.
Bažnyčia
Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir vienuolynas (17 a.–20 a. pirma pusė)
Bažnyčia bazilikinė, pailgo stačiakampio plano, trinavė, su pusapskrite apside, po presbiterija – cilindriniu skliautu dengta kripta. Pamatai akmens ir plytų mūro, sienos mūrytos iš plytų, tinkuotos, stogas dengtas čerpėmis. Pagrindinis (šiaurinis) fasadas simetriškas, plastiškas, lengvų proporcijų, atgręžtas į Rotušės aikštę, su dviem stačiakampiais bokštais (iš priekio liekni ir grakštūs, iš šono – stambūs, priderinti prie navų tūrio). Fasado vertikalią simetrijos ašį apačioje žymi portalas, viršuje – didelė niša tarp piliastrų ir trikampis frontonas. Pagrindinį fasadą puošia freskos (18 a.): viršutiniame tarpsnyje – Šv. Pranciškaus Ksavero, viduriniame – Šv. Aloyzo Gonzagos ir Šv. Stanislovo Kostkos figūrinės kompozicijos. Marmurą ir auksuotus korintiškojo orderio kapitelius imituojantis tapybinis dekoras viduriniame tarpsnyje – vienintelis išlikęs tokio dekoro pavyzdys Lietuvoje.
Šoniniai bokštai (48 m aukščio) suskaidyti į 5 siaurėjančius tarpsnius, jų kraštais kyla dvigubi piliastrai, viršutinio tarpsnio kampus remia spiralės. Kiekviename tarpsnyje – skirtingi nesikartojančių proporcijų langai. Bokštus užbaigia grakštūs šalmai su ažūriniais kryžiais. Pagrindinio portalo šoniniai piliastrai remia profiliuotą frontonėlį su trūkiu ties apskritu langu, portalus juosia laužyti apvadai. Kiti bažnyčios fasadai kuklesni, juos skaido aukšti didžiojo orderio piliastrai, nišos ir langai su segmentinėmis arkomis.
Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios interjeras (vaizdas į didijį altorių)
Vidaus erdvę į navas skaido 6 stambūs pilioriai. Vidurinę navą dengia cilindrinis skliautas su liunetėmis. Šoninės navos žemos, siauros, dengtos kryžminiais skliautais su ramstinėmis arkomis. Sienas skaido piliastrai, daugiabriaunis karnizas. Rokokinis didysis Nukryžiuotojo Jėzaus altorius (1745, meistras Jonas Kerneris) kyla iki apsidės viršaus, jo kolonos (nuspalvintos marmuro imitacija) išdėstytos aplink visą presbiteriją. Langas retabulo viršuje, antablemento centre, puoštas iki skliauto kylančiais stiuko lipdiniais (1763, skulptorius Antonis Datzrathas). Altoriuje panaudota itin reta ir originali dviejų glorijų kompozicija, centre – Nukryžiuotojo Jėzaus paveikslas (1992–94, dailininkas Bronius Rutkauskas). Kairėje navoje įrengtas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo (20 a. pradžia), dešinėje – Šv. Pranciškaus Ksavero altorius su šventojo paveikslu ir Jėzaus statula.
Vienuolynas ir kolegija
Vienuolyno pastatas (galu prigludęs prie bažnyčios iš rytų pusės) pailgo stačiakampio, kolegijos (galu prigludęs prie bažnyčios iš vakarų pusės) – kampinio plano (sudaro šiaurinis ir vakarinis korpusai). Abu pastatai 4 aukštų (su rūsiais), jų šiaurinius fasadus skaido piliastrai ir stačiakampiai langai (vienuolyno I aukšto – su laužytais apvadais, III ir IV aukšto – suporinti, kolegijos III ir IV aukštuose jie sukomponuoti po 3). Patalpos pastatuose išdėstytos vienoje siauro koridoriaus pusėje.
Istorija
1642 Kaune pradėjo kurtis jėzuitai. Broliai jėzuitai A. Kojalavičius‑Vijūkas, K. Kojalavičius‑Vijūkas, P. Kojalavičius‑Vijūkas steigiamai kolegijai užrašė paveldėtą tėvų mūrinį namą prie Turgaus (dabar Rotušės) aikštės. 1643 jėzuitai įsigijo gretimą Žemaičių kašteliono Jono Lackio mūrinį namą (Perkūno namai) ir jame įrengė Šv. Stanislovo Kostkos koplyčią. 1666, gavus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono M. K. Paco paramą, pradėta pirmosios bažnyčios ir vienuolyno statyba. 1668–71 jėzuitai supirko aplinkinius sklypus ir pastatus – taip suformavo visą jėzuitų kvartalą; iki 1671 pastatai buvo suremontuoti ir pritaikyti vienuolynui ir kolegijai. 1668 per miesto gaisrą bažnyčia sudegė. 1672–75 viename iš nupirktų mūrinių namų jėzuitai įrengė laikiną bažnyčią – naujos bažnyčios statyba strigo dėl lėšų stokos, iki 1698 buvo tik sumūrytos sienos, pastatyta zakristija. 1700 prasidėjęs Šiaurės karas ir maro protrūkis (1709–10) statybą vėl sustabdė. 1722 bažnyčia pašventinta. 1725 baigti bokštai (buvo vienodo su frontonu aukščio). 1732 bažnyčią, vienuolyno ir kolegijos pastatus sunioko gaisras. 1746–51 atstatant bažnyčią dviem tarpsniais paaukštinti bokštai, 1752 suskliausta laidojimo kripta po presbiterija, 1753–54 įrengti 3 mūriniai altoriai. 1759 bažnyčiai suteiktas Šv. Pranciškaus Ksavero titulas. 18 a. antroje pusėje joje buvo 12 barokinių dirbtinio marmuro altorių (manoma, architektas T. Žebrauskas). 1761–68 pastatyti dviaukščiai kolegijos ir vienuolyno korpusai (vadovavo architektas Mikalojus Velička).
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo altorius (20 a. pirma pusė)
Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios interjeras (vaizdas į vargonus)
1773 popiežius Klemensas XIV panaikino jėzuitų ordiną, bet Kaune jėzuitai pasiliko iki 1787, išvykdami bažnyčią, vienuolyną, kolegiją ir kitą savo turtą perdavė mažesniesiems broliams. 1773–94 kolegijos pastate veikė Kauno paapygardinė mokykla, 1806–43 – Kauno apskrities bajorų mokykla (joje 1819–23 dėstė A. Mickevičius). Bažnyčia stipriai nukentėjo per Prancūzijos-Rusijos karą (1812): buvo pramušti navų skliautai, apardyti bokštai, sunaikintas interjeras. Po karo vienuolyno pastate įkurta karo ligoninė, bažnyčia 1821 perduota stačiatikiams – Vilniaus universitetas, kuriam bažnyčia priklausė, neturėjo lėšų jos atstatymui. Po 1825 remonto (perdengtas stogas, grindys išklotos akmens plokštėmis, nugriauti 11 barokinių altorių, didysis uždengtas ikonostasu) joje įrengta cerkvė (nuo 1843 Aleksandro Neviškio soboras); vienuolyne įsikūrė stačiatikiai, rezidavo jų vyskupas. 1843–63 kolegijos pastate veikė Kauno gubernijos gimnazija, vėliau buvo įrengti stačiatikių dvasininkų butai. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje (1915) nukentėjo bažnyčios bokštai, sienos ir vidaus įrenginiai.
Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios didysis altorius (20 a. 3 dešimtmečio nuotrauka)
Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir vienuolynas Kaune (2014 nuotrauka)
1923 bažnyčia, 1924 vienuolyno ir kolegijos pastatai grąžinti jėzuitams. Pagal architekto Eduardo Pejerio projektą 1925 paaukštintas vienuolyno pastatas (suprojektuoti III ir IV aukštai; čia įsikūrė berniukų gimnazija, įrengtas mokinių ir mokytojų bendrabutis), 1931 – kolegijos šiaurinis korpusas (prie Rotušės aikštės; suprojektuoti III ir IV aukštai), pastatytas kolegijos vakarinis korpusas (prie T. Daugirdo gatvės). 1932 pagal statybos techniko V. Kopylovo projektą jis paaukštintas (suprojektuoti III ir IV aukštai), tarp bažnyčios ir vakarinio kolegijos korpuso įsprausta kino ir gimnastikos salė. Šie vienuolyno ir kolegijos pastatų paaukštinimai suardė ansamblio pastatų aukščio darną, vizualiai pažemino bažnyčios bokštus, pažeidė ansamblio ryšį su aplinkiniais aikštės pastatais.
1949 sovietų valdžia bažnyčią ir vienuolyną uždarė. Vienuolyno pastate įsikūrė profesinė techninė mokykla, bažnyčioje 1957 įrengta šios mokyklos sporto salė: didysis altorius paslėptas už medinės sienos su krepšinio lenta, laidojimo kriptoje įrengta suomiška pirtis, pastogėje – šaudykla. Sovietmečiu kolegijos pastate veikė vidurinė mokykla. 1990 02 02 bažnyčia su vienuolyno ir kolegijos pastatais grąžinta jėzuitams, nuo 1991 kolegijos pastate veikia Jėzuitų gimnazija. 1992 08 30 bažnyčia atšventinta. 2011 joje įrengti vargonai (1971 pagaminti bendrovės A. Frey ir perkelti iš Gossau bažnyčios Šveicarijoje). 2016 restauruotos bažnyčios fasado freskos (restauratorės Indrė Valkiūnienė, Jana Grinevičiūtė‑Pčalienė, Marius Pčalinas, Viktorija Siverskaja, Kristina Ustilė).
Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios apsidė (1981 nuotrauka)
Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir vienuolynas (1981 nuotrauka)
L: Kauno Rotušės aikštė Vilnius 1981; Kauno architektūra Vilnius 1991; Lietuvos architektūros istorija t. 2 Vilnius 1994; Lietuvos vienuolynai: Vadovas Vilnius 1998; V. Kasperavičiūtė Du straipsniai apie jėzuitų kvartalą Kaune / Kauno istorijos metraštis t. 2 Kaunas 2000; L. Šinkūnaitė Kauno šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia / Artuma 2001 nr. 6; M. Paknys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dailės ir architektūros istorija: Žymiausi menininkai Vilnius 2009; E. Rūkas Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia / Kauno arkivyskupijos bažnyčios Kaunas 2010; Z. Kiaupa Kauno istorija t. 2 Kaunas 2023.
3244