Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika Žemaičių Kalvarijoje (pradėta 1781, architektas A. Kosakauskas, baigta 1824, remontuota 20 a.) ir šventoriaus tvora su vartais (20 a. 3–4 dešimtmetis, perstatyti 1990, restauruoti 2010, architektas J. Tilvikas)

Švč. Mergẽlės Marjos Apsilañkymo mažóji bazlika, 18 a. architektūros paminklas Žemaičių Kalvarijoje, turintis baroko, klasicizmo ir neobaroko architektūros bruožų. Bažnyčios statinių ansambliui t. p. priklauso dominikonų (ir marijonų) vienuolynas (1843, architektas A. Kosakauskas), Kryžiaus kelio 20 stočių (medinės ir mūrinės įvairių tipų koplyčios, 17 a.–19 a. pradžia; Kalvarijos), 4 koplytstulpiai (19 a.–20 a. pradžia), šventoriaus tvora su vartais (20 a. 3–4 dešimtmetis, perstatyta 1990, restauruota 2010, architektas Juozapas Tilvikas).

Architektūra ir dailė

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažosios bazilikos didžiojo altoriaus Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas (manoma, 17 a., vėliau pertapytas, restauruotas 1977, 2005)

Bažnyčia stačiakampio plano, bazilikinė, trinavė, su trisiene apside (abipus jos – dviaukštės zakristijos). Pagrindiniame (pietrytiniame) fasade įkomponuoti 2 bokštai su neobarokinių formų šalmais ir žibintų smailėmis, virš pagrindinio įėjimo – balkonas. Bokštai 3 tarpsnių (juos skaido piliastrai), iškelti ant aukšto cokolio, vainikuoti klasicizmo architektūrai būdingais dantukais puoštais karnizais; viršutinio tarpsnio kampų briaunos apvalintos, jame įkomponuoti laikrodžiai. Tarp bokštų įterptas frontonas su jį vainikuojančiu dantukais puoštu timpanu. Pagrindinis fasadas klasicizmo bruožų: plokščias, racionalios ir aiškios struktūros; frontone barokui būdingos spiralės pakeistos stilizuotais kampuoto meandro ornamentais. Šoninius fasadus skaido tolygus langų ir suporintų piliastrų ritmas.

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažosios bazilikos interjeras (vaizdas į didijį altorių)

Vidaus erdvę dalija masyvūs cilindrinius skliautus laikantys pilioriai, sujungti arkomis, puošti kompozitinio orderio piliastrais. Presbiterijos dalis perdengta puskupoliu. Už didžiojo altoriaus – deambulatorijus. Tarp galinių piliorių įterptas vargonų choras su parapetu. Yra neobarokinių formų 9 mūriniai altoriai. Švč. Mergelės Marijos altoriaus (didžiojo) apatinis tarpsnis 3 dalių triumfo arkos pavidalo, jame – Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas su aptaisais (manoma, 17 a., vėliau pertapytas, restauruotas 1977, 2005, restauratorė J. Bilotienė; uždengiamas paveikslu Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai, 19 a. pabaiga–20 a. pradžia). Virš apatinio tarpsnio sumūryta galerija (į ją patenkama laiptais prie zakristijos). Viršutiniame tarpsnyje įkomponuota Nukryžiuotojo skulptūra (manoma, 17 a.), abipus jos – ant medžio lentų nutapyti paveikslai Dievo Motina Sopulingoji ir Šv. Jonas Evangelistas (17 a., daug kartų pertapyti); tabernakulyje saugoma Šv. Kryžiaus relikvija.

Šoninėse navose ir prie piliorių įrengti 8 altoriai – Rožinio Švč. Mergelės Marijos Vardo, Rožinio Jėzaus Vardo, Šv. Hiacinto (Šv. Dominyko), Šv. arkangelo Mykolo (Šv. Juozapo), Šv. Jurgio, Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Šv. Vincento Ferariečio), Šv. Tomo Akviniečio, Šv. Agotos; juos puošia 17–19 a. paveikslai. Kitos svarbesnės dailės vertybės: mūrinė sakykla (20 a. pradžia), Rožinio brolijos altorėlis (18 a. pabaiga, dengtas metalo skarda), monstrancija (1778), krikštyklos taurė (18 a. vidurys), Kryžiaus kelio stočių paveikslai (apie 1872–74, dailininkas J. Širma), vyskupų Jono Dominyko Lopacinskio (18 a.), M. Valančiaus (1873), Antano Dominyko Tiškevičiaus (apie 1873, abiejų dailininkas J. Širma) portretai.

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažosios bazilikos interjeras (tolumoje – Rožinio Jėzaus Vardo altorius)

Istorija

Pirmosios koplyčios ar bažnyčios šioje vietoje statybos data nėra žinoma. 1593 Gardų (nuo 17 a. vidurio Žemaičių Kalvarija) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia paminėta Raseinių žemės teismo aktuose. 1636 pirmą kartą paminėta parapija. 1642 09 07 vyskupui J. Tiškevičiui fundavus dominikonų vienuolyną (1644 06 08 fundaciją patvirtino popiežius Urbonas VIII) jam perduota Šv. Jono bažnyčia (vėliau paversta Alyvų kalno koplyčia). 1648 Kijevo vaivada Jonušas Tiškevičius (m. 1649) per pusbrolį J. Tiškevičių Žemaičių Kalvarijai paaukojo Liubline saugotos Šv. Kryžiaus relikvijos dalelę. 1649 07 04, per Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo šventę, relikvija įnešta į Nukryžiavimo koplyčią (18 a. pradžioje relikvija su Nukryžiuotojo skulptūra perkelta į bažnyčią).

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažosios bazilikos interjeras (vargonai, 1901–10, vargonų meistras J. Radavičius)

Poreikis sutalpinti daugiau tikinčiųjų lėmė bažnyčios didinimą. 1748 vyskupo A. D. Tiškevičiaus iniciatyva pradėta statyti nauja medinė vienuolyno bažnyčia (tuo metu buvo viena erdviausių medinių bažnyčių Žemaitijoje). 1750 šventovė pašventinta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu. Bažnyčia buvo stačiakampio plano, bazilikinė, su trisiene apside, zakristija ir lobyno patalpa, vakarinėje pusėje turėjo aukštą bokštą su laikrodžiu, kryžiumi ir vėjarode, signatūriniu bokšteliu virš didžiojo altoriaus, joje buvo 13 altorių, šoninėse navose – koplyčios, po bažnyčia – laidojimo rūsiai. Architektūra buvo panaši į Alsėdžių bažnyčios.

1780 dėl dabartinės bažnyčios ir vienuolyno projekto rengimo prioras Jonas Kentietis Baginskis sutarė su architektu A. Kosakausku. 1785 08 04 kertinį akmenį pašventino Platelių klebonas Juozapas Prižgintas. Dėl lėšų stygiaus statybos užsitęsė: neužbaigti bokštai, vidaus erdvė perdengta lentomis, vidurinės navos grindys išklotos senosios bažnyčios marmuro plytelėmis, šoninės – tašytais akmenimis. 1822 07 04 bažnyčia pašventinta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu. 1824 į naująją bažnyčią perkėlus senosios bažnyčios įrangą senoji bažnyčia nugriauta. 1852 05 04 bažnyčią pašventino vyskupas M. Valančius, manoma, jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo titulas. 1896 bažnyčią nuniokojo gaisras, 1897–1902 ji atstatyta pagal Kauno gubernijos architekto Piotro Serbinovičiaus projektą (manoma, iš dalies pritaikyti ir A. Kosakausko sumanymai): paaukštinti bokštai, sumūryti skliautai, įrengtas didysis ir 2 šoniniai altoriai, tapyba dekoruota interjero sienos ir skliautai (1907), pastatyti dar 6 altoriai (1908), įrengti 15 registrų vargonai (1901–10, vargonų meistras J. Radavičius). 1927–48 bažnyčią administravo marijonai.

1987 popiežius Jonas Paulius II bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos titulą. 2006 10 08 popiežius Benediktas XVI Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą vainikavo popiežiškomis karūnomis, suteikė jam Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės titulą.

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažosios bazilikos sakykla (20 a. pradžia)

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažosios bazilikos lubų tapyba

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažosios bazilikos šoninis fasadas

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika

L: D. Vasiliūnienė Žemaičių Kalvarija: Piligriminio centro architektūra ir dailė XVII–XIX a. Vilnius 2010; Lietuvos bažnyčios Kaunas 2009.

3275

-Žemaičių Kalvarijos bazilika