Švèdijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Švedija – ekonomiškai viena stipriausių pasaulio valstybių.
2011 jos BVP sudarė 538,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 381,7 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 56 956 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 40 393 JAV doleriai). Tiesioginės užsienio investicijos į Švedijos ūkį 2012 sudarė 356,5 mlrd. JAV dolerių. Infliacija 2012 siekė 1,4 %. Užsienio skola siekė 1,02 trilijonų JAV dolerių (2011).
2023, Pasaulio banko duomenimis, Švedijos BVP sudarė 593,268 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 739,741 mlrd. JAV dolerių), BVP vienam gyventojui – 55 517 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 70 207 JAV dolerius). Infliacija 8,55 %, nedarbo lygis 7,59 % (2023).
https://s.vle.lt/diagramos/184.html
Pramonė
Svarbiausios Švedijos naudingosios iškasenos – geležies ir spalvotųjų metalų rūdos, statybinių medžiagų žaliavos, durpės, akmens anglys. Geležies rūda kasama Švedijos šiaurėje (Kirunos ir Gällivarės apylinkėse), Švedijos vidurinėje dalyje (Borlängės apylinkėse). Cinko ir švino rūdos kasamos Švedijos šiaurėje (daugiausia Laisvallio ir Bolideno apylinkėse), vidurinėje dalyje (Örebro, Faluno apylinkėse), vario rūda – šiaurėje ir vidurinėje dalyje (Gällivarės, Bolideno, Faluno apylinkėse; prie Faluno esanti Didžiojo vario kalno kasykla – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2001), titano rūda – pietuose (Jönköpingo apylinkėse). Yra sidabro, volframo, urano, molibdeno, aukso rūdų. Svarbiausių Švedijos naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
Zinkgruvano cinko kasykla (Örebro lenas)
1
Forsmarko atominė elektrinė
2023 pagaminta 167,0 mlrd. kWh elektros energijos. Biokuru ir atliekomis kūrenamos elektrinės pagamino 29,4 % visos elektros energijos, branduolinės elektrinės – 26,8 %, kūrenamos nafta – 19,0 %, hidroelektrinės – 12,1 %, saulės ir vėjo jėgainės – 8,0 %, kūrenamos anglimi – 3,2 %, kūrenamos gamtinėmis dujomis – 1,5 %. Didžiausios hidroelektrinės yra prie Luleälveno (Harsprångeto hidroelektrinė, galia 940 MW), Skeljeffteälveno, Umeälveno, Ångermanälveno upių. Yra trys atominės elektrinės – Ringhalso atominė elektrinė (2 reaktoriai, galia 2166 MW; kiti du reaktoriai buvo sustabdyti 2019 ir 2020), Forsmarko atominė elektrinė (3 reaktoriai, galia 3269 MW) ir Oskarskhamo atominė elektrinė (1 reaktorius, galia 1450 MW; kiti du reaktoriai buvo sustabdyti 2016 ir 2017).
Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka – mašinų (staklių, kasybos ir žemės ūkio mašinų, kompresorių, generatorių, guolių) gamyba; didžiausios bendrovės – Atlas Copco Aktiebolag, SKF, Sandvik, svarbiausi centrai – Stokholmas, Eskilstuna, Örebro, Karlskoga, Jönköpingas, Husqvarna, Kiruna. Išplėtota transporto priemonių gamyba; didžiausios bendrovės – Volvo (būstinė Göteborge), Scania AB (būstinė Södertäljėje). Lengvieji automobiliai, sunkvežimiai, autobusai gaminami Olofströme, Skövdėje, Trollhättane, Köpinge, Kalmare, lėktuvai – Linköpinge, Trollhättane, Malmö, laivų statybos ir remonto įmonių daugiausia Karlskronoje, Uddevalloje, Göteborge, Kalmare, Malmö, Landskronoje.
Juodoji metalurgija (geležies ir plieno lydymas) plėtojama Luleå, Borlängėje (abiejuose yra Švedijos plieno koncerno SSAB įmonių), Sandvikene, Hoforse, Avestoje, Karlskronoje ir kituose miestuose, spalvotoji metalurgija – Västeråse, Sundsvallyje, Skellefteå, Finspånge, Helsingborge. Elektrotechnikos ir elektronikos pramonė; didžiausios bendrovės: Ericsson (daugiausia gamina mobiliąsias telekomunikacijos priemones), Electrolux (gamina šaldytuvus, skalbykles, virykles, dulkių siurblius, grandininius pjūklus, vejapjoves, sodo traktorius). Naftos perdirbimo įmonių yra Göteborgo apylinkėse. Chemijos pramonės produkcija (daugiausia sieros rūgštis, mineralinės trąšos) gaminama Helsingborge, Trelleborge, Norrköpinge, Södertäljėje, Stokholme, Karlskogoje.
Luleå pramoninis rajonas
Medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonė (didžiausia bendrovė Svenska Cellulosa Aktiebolaget); įmonės daugiausia susitelkusios prie upių, tekančių į Botnijos įlanką, žiočių (Piteå, Umeå, Husume, Kramforse, Gävlėje ir kitur) bei prie Vänerno ežero (Grumse, Skoghallyje). Švedija – viena didžiausių popieriaus tiekėjų pasaulyje. Baldų ir namų apyvokos reikmenų gamyba (bendrovė IKEA), tekstilės ir siuvimo (H & M), farmacijos (AstraZeneca; Södertäljėje, Malmö), stiklo, statybinių medžiagų (cemento), maisto (pieno, mėsos, cukraus) pramonė.
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 7,9 % Švedijos teritorijos (daugiausia ariamoji žemė). Žemdirbystei Švedijos gamtinės sąlygos yra vienos nepalankiausių Europoje (trumpas vegetacijos laikotarpis, prasti dirvožemiai). Ūkiai daugiausia vidutinio dydžio (5–20 ha – 38,5 %, 20–50 ha – 25,3 %); dideli (daugiau kaip 100 ha) ūkiai sudaro tik 7,1 %. Auginama (daugiausia Švedijos pietinėje ir vidurinėje dalyje, derlingiausiose žemėse) javai (kviečiai, miežiai ir avižos), rapsukai (aliejinės ropės), bulvės, cukriniai runkeliai. Augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje. Žemės ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai, Švedijos šiaurėje – šiauriniai elniai. Švedijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje.
tradicinis Švedijos kaimas
3
4
5
Fiskebäckskilio žvejų gyvenvietė prie Kategato sąsiaurio
Svarbiausia Švedijos bioprodukcinio ūkio šaka – miškininkystė ir miškų ūkis. Miškai užima 52,1 % Švedijos teritorijos. Švedijos vidurinėje dalyje miškai užima 70–80 % teritorijos, pietinėje dalyje – 16 %. Daugiausia auga spygliuočių miškai (45 % visų miškų – eglynai, 40 % – pušynai). Ruošiama mediena. Žvejyba – tradicinė Švedijos ūkio šaka. 2022 sugauta 152 000 tonų žuvų. Žuvys (daugiausia vaivorykštiniai upėtakiai, paprastieji šlakiai, upėtakiai), moliuskai veisiamos ir tvenkiniuose. 2022 žuvivaisos ūkiuose išauginta 11 300 tonų žuvų.
Turizmas
Stokholmas
Kebnekaisės kalnų masyvas Skandinavijos kalnuose
2023 Švediją aplankė 7,53 mln. užsienio turistų. Daugiausia turistų atvyko iš Vokietijos (23,1 %), Norvegijos (10,6 %), Danijos (8,5 %), JAV (7,7 %) ir Nyderlandų (6,4 %). Lankomiausi turistiniai objektai: Stokholmo (Karalių pilis, Šventojo Mikalojaus katedra, Riterių namai, Vasa jūrų muziejus), Uppsalos, Göteborgo, Malmö, Lundo, Kalmaro miestai, pajūrio, žiemos sporto centrai (Åre), Švedijos ežerai, Laplandija, nacionaliniai parkai, aukštas rytinis krantas ties Kvarkeno salynu. Kitos aktyvaus poilsio Švedijoje sferos: kruizinės kelionės Baltijos jūra, žvejyba, buriavimas, žygiai baidarėmis ir pėsčiomis.
Transportas
Stokholmo uostas
Geležinkelių yra 10 912 km (2021). Tankiausias jų tinklas Švedijos pietuose. Svarbiausia geležinkelių linija – Malmö–Stokholmas–Luleå–Kiruna–Narvikas (Norvegija). Švedijos automobilių kelių tinklas tankus (30,8 km/100 km2). 2022 buvo 572 900 km automobilių kelių, iš jų 1855 km – automobilių magistralės. Švediją su Danija (Malmö su Kopenhaga) per Zundo sąsiaurį jungia geležinkelių ir automobilių kelių tiltas.
Vidaus vandenų kelių – 2052 kilometrai. 2023 jūrų prekybinį laivyną sudarė 361 laivas (tarp jų – 18 naftos tanklaivių, 44 dideli krovininiai laivai). Yra 92 uostai (2025). Svarbiausi jūrų prekybos uostai: Göteborgas, Luleå, Brofjordenas, Helsingborgas, Trelleborgas, Malmö (su Kopenhagos uostu sudaro uostų aglomeraciją), Stokholmas. Iš Stokholmo plaukia keltai į Gotlando salą, Helsinkį, Turku, Alandų salas (Suomija), Taliną, Rygą, Sankt Peterburgą, iš Göteborgo – į Newcastle upon Tyne’ą (Jungtinė Karalystė), Amsterdamą (Nyderlandai), Kylį (Vokietija), Frederikshavną (Danija), iš Karlshamno – į Klaipėdą. Švedijoje yra 206 oro uostų, iš jų 149 – su grįstais kilimo ir leidimosi takais, t. p. 11 sraigtasparnių nusileidimo aikštelių (2025). Didžiausi oro uostai – Stokholmo‑Arlandos, Göteborgo‑Landvetterio; kiti didesni oro uostai – Stokholmo‑Skavstos, Stokholmo‑Brommos, Malmö, Luleå, Umeå, Göteborgo miesto, Ängelholmo‑Helsingborgo. Dujotiekių yra apie 2000 km (2025).
Luleå oro uosto pastatas
Bankai
Nordea Bank pastatas Stokholme
Švedijos centrinis bankas – Švedijos valstybinis bankas. 2025 pradžioje veikė 123 komerciniai bankai, iš jų – 77 universalieji (41 šalies, 36 užsienio bankų skyriai) ir 46 specializuotieji (44 taupomieji, 2 kooperatiniai). Didžiausi: Svenska Handelsbanken (turi 214 skyrių šalyje), Suomijos Nordea Bank, SEB, Swedbank (turi 153 skyrius šalyje), Danijos Danske Bank. Švedijos piniginis vienetas – Švedijos krona, lygi 100 erių, įvesta 1873 vietoj riksdalerio. Vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Stockholm (įkurta 1863, iki 1998 Stokholmo birža, iki 2008 OMX Stockholm, priklauso JAV bendrovei NASDAQ OMX Group).
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas teigiamas.
2012 eksportuota prekių už 177,6 mlrd. JAV dolerių, importuota – už 166,4 mlrd. JAV dolerių. Eksportuota mašinos, transporto priemonės, popierius, plaušiena ir mediena, geležies ir plieno gaminiai, chemijos pramonės produkcija, elektronikos ir elektrotechnikos pramonės gaminiai (daugiausia mobilieji telefonai, buitinė technika). Importuota daugiausia mašinos, nafta ir jos produktai, chemijos pramonės produkcija, transporto priemonės, geležis ir plienas, maisto produktai, tekstilės gaminiai.
Švedijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2024)
2024 Švedija eksportavo prekių už 195,76 mlrd. JAV dolerių (daugiausia mašinas – 14 % viso eksporto, transporto priemones – 14 %, elektros įrangą – 9,2 %, mineralinį kurą – 7,1 %, vaistus – 6,9 %), importavo už 188,98 mlrd. JAV dolerių (daugiausia elektros įrangą – 13 % viso importo, mašinas – 13 %, transporto priemones – 11 %, mineralinį kurą – 10 %). Daugiausia eksportavo į Vokietiją, Norvegiją, JAV, Daniją ir Suomiją, daugiausia importavo iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Danijos ir Kinijos.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2011 eksportavo į Švediją prekių už 2,49 mlrd. litų, importavo iš Švedijos – už 2,6 mlrd. litų. Švedijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2011 sudarė 7,82 mlrd. litų.
2023 Lietuvos ir Švedijos prekybos apyvarta sudarė 3,36 mlrd. eurų. Lietuva eksportavo į Švediją prekių už 1,57 mlrd. eurų (daugiausia baldus ir patalynės reikmenis, elektros mašinas ir įrangą, dirbinius iš juodųjų metalų, plastikus ir jų dirbinius), importavo iš Švedijos prekių už 1,79 mlrd. eurų (daugiausia mineralinį kurą, transporto priemones, žuvis). Švedijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė 3,32 mlrd. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į Švedijos ūkį – 0,79 mlrd. eurų.
Švedijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2011)
Švedijos BVP struktūra (2011)
2271
-Švedijos pramonė; -Švedijos žemės ūkis; -turizmas Švedijoje; -Švedijos transportas; -Švedijos bankai; -Švedijos užsienio prekyba; -Švedijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Švedijos konstitucinė santvarka
Švedijos partijos ir profesinės sąjungos