Svènas II Èstridsenas (Svend II Estridsen) apie 1020 1074 04 28, Danijos karalius (1047–74). Estridsenų dinastijos pradininkas. Sveno I Šakiabarzdžio vaikaitis, Eriko I Gerojo ir Knuto IV Šventojo tėvas. Knuto Didžiojo sesers Estridos sūnus, vaikystėje kaip įkaitas gyveno Anglijoje. 1026 nužudžius tėvą jarlą Ulfą, pabėgo į Švediją, iki 1040 tarnavo jos karaliui Anundui Jakobui. Nuo 1043 kovojo su Magnusu I Geruoju dėl Danijos sosto, gavo jarlo titulą, Magnusui I Gerajam 1047 mirus tapo karaliumi. 1047–62 sėkmingai gynėsi nuo Norvegijos karaliaus Haraldo III Rūsčiojo, siekiančio perimti ir Danijos sostą, antpuolių. 1069–70 surengė žygių į Angliją prieš Vilhelmą I Užkariautoją. Siekė sustiprinti centrinę valdžią, rėmėsi Bažnyčia, įsteigė naujų vyskupijų.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.