šventykla

šventyklà, pastatas arba pastatų ansamblis religinėms apeigoms atlikti. Šventyklos tipus, menines formas lemia religija, architektūros stiliai, vietinės šalies tradicijos. Nuo seniausių laikų šventykla išsiskyrė tūriu, aukščiu ir puošnumu. Išliko monumentalių, freskomis ir statulomis puoštų šventyklų (zikuratas) fragmentų Mesopotamijoje, senovės Egipte. Senovės Graikijoje susiklostė šventyklų tipai – prostilas, amfiprostilas, peripteris, dipteris (šventyklose buvo laikomi svarbiausi valstybiniai dokumentai, brangenybės), jų architektūros formos buvo plėtojamos senovės Romoje. Rytų šalyse statomos savitų formų pagodos, islamo šalyse mečetės. Judėjai stato sinagogas, krikščionys – bažnyčias (ir katedras), cerkves (ir soborus).

2271