svetimkūnis

svetmkūnis, svetimos kilmės objektas (daiktas), patekęs į organizmą. Svetimkūniai būna organiniai, neorganiniai ir mišrūs, organizmui žalingi arba inertiški. Svetimkūniai patenka į organizmą per natūralias angas, odą, gali patekti į akis, ausis, nosį, įsiskverbti į audinius, organus. Į organizmą gali pakliūti dėl nelaimingo atsitikimo, smurtiniu būdu, savo paties noru arba įterpti medicininiais (diagnostikos, gydymo) tikslais. Dažniausiai pasitaikantys svetimkūniai – rakštys: smulkios medžio, stiklo, metalo, kaulo atplaišėlės, kurios įsminga į odą. Pro odą į minkštuosius audinius patenka ir stambesnės medžio atplaišos, stiklo šukės, vinys, metalo drožlės, akmenėliai. Kūne gali likti įstrigusios kulkos, sprogmenų skeveldros, kiti šaudmenys. Su svetimkūniu į žaizdą dažnai patenka ir infekcijos sukėlėjų. Dauguma per burną ir nosį patekusių svetimkūnių įstringa gerklose ir gerklinėje ryklės dalyje, apie 6 % patenka į virškinamąjį traktą, apie 2 % – į apatinius kvėpavimo takus. Didžiausia dalis prarytų svetimkūnių praeina visą virškinamąjį traktą, kai kurie – įstringa stemplėje, skrandyje, gali sukelti žarnyno visišką ar dalinį nepraeinamumą, nekrozę, perforaciją. Prarytos baterijos sukelia cheminį nudegimą, kai kurios monetos – metalo (Zn) intoksikaciją. Svetimkūniai gali patekti į tiesiąją žarną, genitalijas. Gerklose įstrigęs svetimkūnis gali sukelti užkimimą ar balso išnykimą, trachėjoje ar bronchuose – kosulį, dusulį ir asfiksiją. Bronchuose esantis svetimkūnis ilgainiui gali suardyti jų sienelę, patekti į plaučių audinį ir sukelti kraujavimą, plaučių uždegimą ar abscesą. Dažniausi svetimkūniai akyse – dulkės, blakstienos, smulkūs vabzdžiai, metalo drožlės, smėlis, cheminės medžiagos, ausyse – įvairūs smulkūs daiktai, smėlis, vabzdžiai, pupelės, žirniai, nosyje – rutulėliai, sagos, žirniai. Maži vaikai dažnai įkiša svetimkūnį į burną, nosį, ausį. Su intravenine injekcija gali patekti svetimkūnis – embolas. Medicinos (implantai, protezai, biomedžiagos) ir ne medicinos – kūno modifikacijos (tatuiruotės, implantavimas) tikslais į organizmą įterpti svetimkūniai taip pat gali sukelti uždegimą, randus, infekciją, alergiją, skausmą, imuninės sistemos vietinę reakciją.

918