svità (pranc. suite – palyda), svarbiausias vietinis litostratigrafinis padalinys, apimantis 2 arba 3 glaudžiai susijusius pluoštus. Kelios svitos sudaro seriją. Svitą sudarantys nuosėdiniai sluoksniai savo sudėtimi skiriasi nuo žemiau ir aukščiau slūgsančiųjų. Svitai būdingas vidinis litologinis vienalytiškumas – uolienų mineralinė ir cheminė sudėtis, struktūra, tekstūra, fosilijų pobūdis. Svitos sluoksnių storis – nuo centimetrų iki kelių kilometrų; būna paplitusi baseine arba jo dalyje, facijų zonoje. Regioninėje geologijoje svita išskiriama pagal litologinius požymius; turi geografinį pavadinimą ir stratotipą.
Svita – genetinis stratonas, susidaręs vienodomis arba vienodai pasikartojančiomis sąlygomis. Svitoje būna vienos litologinės sudėties arba pasikartojančių dviejų ir daugiau skirtingos sudėties sluoksniai, tarp jų – sedimentacinių ir kitų pertraukų. Svitos susidarymo laikas arba amžius visame jos paplitimo plote nebūtinai vienodas, todėl jos ribos būna sinchroniškos ir metachroniškos.
1762
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.