Šymkent (Šymkeñtas), Čimkent, miestas Kazachijos pietuose, Tian Šanio šiaurinėje papėdėje, netoli Uzbekijos ir Kirgizijos sienų. Sudaro atskirą administracinį vienetą; iš visų pusių jį supa Turkestano srities teritorija.
Nepriklausomybės paminklas Ordabasy aikštėje Šymkente (pastatytas 2009)
Plotas 1163 km2. 1,01 mln. gyventojų (2019); trečias pagal gyventojų skaičių (po Almatos ir Astanos) Kazachijos miestas.
Per Šymkentą eina Kyzylordos–Tarazo geležinkelis ir plentas; plentas į Taškentą (Uzbekija). Tarptautinis oro uostas. Spalvotoji (švino, cinko; bendrovė Južpolimetal) metalurgija, naftos perdirbimas (Petro Kazachstan), chemijos (trąšų, gumos), elektotechnikos, statybinių medžiagų (cemento, plytų), farmacijos (Chimfarm), tekstilės, maisto pramonė, karakulio kailių išdirbimas. Turizmas. Pedagoginis, technologijos, kultūros institutai. Karakulininkystės mokslinio tyrimo institutas. Kazachų ir rusų dramos, satyros, lėlių, operos ir baleto teatrai. Filharmonija. Cirkas. Krašto muziejus (įkurtas 1920). Dailės galerija. 8 parkai. Zoologijos sodas.
Istorija
Dabartinio Šymkento vietoje žmonių gyventa nuo 2 a. pr. Kr. (archeologiniai radiniai būdingi Sogdui). Kūrėsi kaip Didžiojo šilko kelio prekybos punktas. Pirmą kartą paminėtas 1425 aprašant Timūro 1365–66 žygius. Nuo 15 a. pirmos pusės priklausė kazachų chanatui. 17–18 a. puldinėjo oiratai. 18 a.–19 a. pirmoje pusėje dėl Šymkento kovojo Kokando ir Bucharos chanatai. 1810–64 buvo Kokando chanato tvirtovė, čia rezidavo chano vietininkas. 1864 Šymkentą užėmė Rusijos kariniai daliniai; prijungtas prie Rusijos. 1897 buvo 11 194 gyventojai. 1914–24 vadintas Černiajevu. Nuo 1925 priklausė Kazachijos Autonominei Sovietų Socialistinei Respublikai. 1932 pastatyta švino gamykla prieš II pasaulinį karą gamino 70 % SSRS švino produkcijos.
1932–2018 Pietų Kazachijos srities centras. Nuo 2018 atskiras administracinis vienetas.