táikinio teòrija, teorija, teigianti, kad ląstelėse esąs tam tikras jonizuojančiajai spinduliuotei jautrus tūris – taikinys, kurį pažeidus ląstelė žūva arba gali įvykti kai kurių genų mutacijos. Viena pirmųjų teorijų, mėginančių paaiškinti jonizuojančiosios spinduliuotės biologinį poveikį. Taikinio teoriją 20 a. 3–4 dešimtmetyje pasiūlė N. Timofejevas‑Resovskis (Rusija), M. Delbrückas (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir K. Zimmeris (Vokietija), 1946 ją galutinai suformulavo D. Lea (Didžioji Britanija).
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.