Tãlava (Tālava), 12–13 a. latgalių žemė. Apėmė dalį dabartinių Šiaurės Latgalos ir Šiaurės Vidžemės (žemėlapis Baltai 11–12 amžiuje). Centras – Beverīnos, vėliau Trīkatos pilis (Valkos rj.). Istorijos šaltiniuose (Henriko Latvio kronikoje) minima nuo 1207. Mokėjo duoklę Pskovui ir Didžiajam Naugardui, kariavo su estais. 1213 į Talavą įsiveržę lietuviai buvo paėmę į nelaisvę jos valdovą Tālivaldį, bet vežamas į Lietuvą jis pabėgo. Tālivaldžio sūnūs Ramēķis, Druvvaldis ir kiti apie 1214 tapo Rygos vyskupo vasalais. Vokiečių riteriams Talavą nukariavus 1224 ji buvo padalyta: 2/3 žemių atiteko Rygos vyskupui, 1/3 – Kalavijuočių ordinui.
Baltai 11–12 amžiuje
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.