tamazigtų kalba

tamazgtų kalbà, Vdurio Ãtlaso tamazgtų kalbà, afrazijiečių šeimos berberų ir libių kalbų šakos Atlaso grupės kalba. Vartojama kartu su arabų kalba Maroko vidurinėje ir rytinėje dalyse (viena oficialiųjų kalbų) ir Alžyro vakarinėje dalyje. Iš viso 4–5 mln. kalbančiųjų. Turi daug tarmių. Artima šilhų kalbai. Turi 3 balsines (i, a, u) ir daug priebalsinių fonemų. Būdingos geminatos. Dažniausiai kirčiuojamas galinis žodžio skiemuo. Turi giminės (vyriškoji, moteriškoji), skaičiaus, laiko, asmens, nuosakos ir kt. gramatines kategorijas. Daug skolinių iš arabų kalbos. Būdinga sakinio struktūra – VSO (tarinys–veiksnys–papildinys). Iki 20 a. neturėjo rašto tradicijos (vartotas arabų raštas), dabar dažniausiai vartojamas lotyniškasis raštas. Mokomasi Maroko mokyklose. 1919 išversta Biblija.

85