tampliẽriai (pranc. templiers < lot. templum – šventykla), templiẽriai, religinis katalikų riterių ordinas; jo nariai. Veikė 1118–1312. Dėvėjo baltą apsiaustą su raudonu kryžiumi. Įkurtas Jeruzalėje kaip brolija piligrimams ginti. 1128 pagal popiežiaus Honorijaus II patvirtintus įstatus tapo ordinu Jeruzalės karalystei nuo musulmonų ginti. Dalyvavo 12–13 a. kryžiaus karuose, buvo labiausiai organizuota Jeruzalės karalystės karinė politinė organizacija. 1291 centras perkeltas į Kiprą, vėliau – į Prancūziją. 14 a. pradžioje kilus Prancūzijos karaliaus Pilypo IV Gražiojo ir popiežiaus Klemenso V konfliktui, rėmė pastarąjį, todėl tamplieriai karaliaus iniciatyva buvo apkaltinti erezija. 1307 dauguma Prancūzijos tamplierių buvo suimti, jų vadovai inkvizicijos nuosprendžiu 1310 sudeginti, turtą perėmė karaliaus iždas. 1312 popiežius Klemensas V tamplierių ordiną panaikino.
tamplierių riterių antspaudai
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.