Tanãtas (Thanatos), senovės graikų dievas – mirties personifikacija. Hipno brolis dvynys, Niktės sūnus (pasak Sofoklio, Gajos ir Tartaro sūnus). Turi geležinę širdį, nekenčiamas kitų dievų, vienintelis iš dievų neima dovanų. Minimas Homero Iliadoje (su Hipnu išnešė iš mūšio lauko nukautą Sarpedoną), Euripido Alkestidėje (Heraklis iš Tanato atsiėmė savo draugo Admeto žmonos Alkestidės sielą), mite apie Sisifą – šis kelerius metus Tanatą, surakintą grandinėmis, laikė nelaisvėje (kol Arėjas neišlaisvino), todėl žmonės nemirdavo. Vaizduojamas kaip sparnuotas jaunuolis, rankoje laikantis užgesusį deglą.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.