Tanatas

Tanãtas (Thanatos), senovės graikų dievas – mirties personifikacija. Hipno brolis dvynys, Niktės sūnus (pasak Sofoklio, Gajos ir Tartaro sūnus). Turi geležinę širdį, nekenčiamas kitų dievų, vienintelis iš dievų neima dovanų. Minimas Homero Iliadoje (su Hipnu išnešė iš mūšio lauko nukautą Sarpedoną), Euripido Alkestidėje (Heraklis iš Tanato atsiėmė savo draugo Admeto žmonos Alkestidės sielą), mite apie Sisifą – šis kelerius metus Tanatą, surakintą grandinėmis, laikė nelaisvėje (kol Arėjas neišlaisvino), todėl žmonės nemirdavo. Vaizduojamas kaip sparnuotas jaunuolis, rankoje laikantis užgesusį deglą.