Tantãlas (Tantalos), senovės graikų mitų personažas, Frigijos (arba Lidijos) Sipilo srities karalius. Dzeuso sūnus, Niobės ir Pelopo tėvas. Buvo kviečiamas į dievų puotas, bet kartą juos užrūstino: nužudė Pelopą ir pavaišino dievus patiekalais iš jo mėsos – norėjo patikrinti, ar jie visažiniai (pagal kitas versijas – pavogė nuo dievų stalo ambroziją ir nektarą, atskleidė žmonėms Olimpo paslaptis). Už tai pasmerktas Hade amžinai kęsti alkį ir troškulį: stovėjo iki smakro vandenyje, virš jo galvos kabėjo vaisiai, bet jam pasilenkus vanduo atsitraukdavo, o bandant nuskinti vaisius jie pakildavo į nepasiekiamą aukštį. Pasak vėlesnių autorių, virš Tantalo galvos kybojo uola, galėjusi kiekvieną akimirką nukristi.
Posakis Tantalo kančios reiškia kančias dėl arti esančio tikslo, kurio neįmanoma pasiekti.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.