tapýbos tèchnikos, tapybos kūrimo būdai. Priklauso nuo naudojamų medžiagų ir tapymo pobūdžio, remiasi fizikos, chemijos, kitų mokslų dėsniais. Paveikslą sudaro pagrindas, gruntas ir dažų sluoksnis. Vienas seniausių pagrindų – medžio plokštės (al Fajumo portretai). Tekstilinis pagrindas paplito apie 1500; naudojama ir akmuo, popierius, fanera, stiklas, dramblio kaulas, linoleumas, masonitas, kitos medžiagos. Pagal dažus skiriamos tapybos technikos: akvarelė, guašas, tempera, klijų tapyba, aliejinė tapyba, enkaustika, tušo tapyba. Dažų sluoksnis būna plonas peršviečiamas arba storas – pastozinis (pastozinė tapyba), paveikslas – daugiasluoksnis (dažnai baigiamas lesiruote) arba vienasluoksnis (alla prima); baigtas dažniausiai padengiamas apsauginiu lako sluoksniu. Įvairių laikotarpių dailei būdinga savita tapybos technikų sistema. 19–20 a. paplito mišri tapybos technika; dažus imta derinti su kitomis medžiagomis (koliažas, asambliažas).
1746
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.